Jau šį savaitgalį viso pasaulio akys trumpam bus nukreiptos į Šveicariją. Birželio 5 dieną, sekmadienį, šios klestinčios šalies piliečiais balsuos precedento neturinčiame referendume, kuriame spręs, ar reikia kiekvienam piliečiui garantuoti universalų bazinį atlyginimą, kuris siektų maždaug $30,000 per metus. Kitais metais bazinio atlyginimo eksperimentai taip pat prasidės Nyderlanduose, Suomijoje ir Kanadoje.
Iš pradžių tokia idėja gali skambėti kaip visiška beprotybė – juk jeigu bazinis atlyginimo lygis yra garantuojamas kiekvienam, tai kam tada žmonėms dirbti, studijuoti ar mokytis profesijos? Argi visa sistema nesubyrės, kai ekonominė veikla sustos, o pajamų šaltiniai išseks?
Tačiau nors nuomonės paklausos kol kas rodo, kad šveicarai į šią idėją žiūri skeptiškai, o bazinio atlyginimo įstatymas nebus priimtas referendumu, „The Financial Times“ neseniai pasirodęs straipsnis atkreipia dėmesį, jog vien tas faktas, kad Šveicarija balsuoja dėl tokio įstatymo, atspindi besikeičiančią mūsų laikų realybę – tai, kas kažkada buvo vadinama „radikalia“ fantazija, dabar tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.
Galbūt tvirčiausias argumentas už universalų bazinį atlyginimą (UBI) yra tas, kad pasaulis vis greičiau ir greičiau tampa priklausomas nuo technologijų, kurios pakeičia vis sudėtingesnius žmonių atliekamus darbus – nuo vairavimo iki maisto gaminimo ir vaikų mokymo. „Robotų darbas“ jau nebėra vien tik mokslinės fantastikos romanų tema – jis tampa realybe. Ir visi turimi įrodymai rodo, kad viso pasaulio bendruomenės už technologinį progresą sumokės vis didėjančiais nelygybės ir nedarbo lygiais.
Viena „technologijų pasaulio“ problema yra ta, kad šiuo metu mokyklose mokomos žinios ir įgūdžiai po truputį tampa nebereikalingi. Vietoje to, jau greitai trokštamiausiomis darbuotojų savybėmis gali tapti kūrybiškas, netradicinis mąstymas ir geri programavimo įgūdžiai. Taip vadinamas fizinis darbas, o ir dalis ne fizinio, bus atliekama kompiuterių ir robotų.
UBI palaiko ir kai kurie garsūs vardai, pavyzdžiui, 2015 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Angusas Deatonas.
„Vyriausybės turėtų pasirūpinti mažas pajamas gaunančiais žmonėmis ir suteikti jiems bazinio atlyginimo išmokas“, - kalbėjo jis prieš porą savaičių vykusiame Taipėjaus ekonomikos forume.
UBI šalininkai Vakaruose teigia, kad jeigu socialinės gerovės sistemos neprisitaikys prie besikeičiančios darbo rinkos ir nesukurs geresnio resursų padalijimo visuomenėje mechanizmo, socialinis maištas gali tapti neišvengiamu. Ir galbūt mes jau tampame ankstyvųjų įspėjamųjų socialinio kolapso ženklų liudininkais – ypač politinės radikalizacijos ir populizmo augimo Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Kaip rašoma viename neseniai pasirodžiusiame „The Economist“ straipsnyje, dabar populistinės tolimojo krašto dešiniųjų partijos tampa vis stipresne politine jėga Senajame žemyne.
Be abejonės, universalus bazinis atlyginimas, bent jau tose šalyse, kurios išgali jį mokėti, gali nuraminti išaugusį nerimą dėl nedarbo ir nelygybės. Vis dėlto, galima drąsiai teigti, kad jeigu (ir kai) UBI taps realybe, naujoji sistema tikriausiai iškels daugiau klausimų nei pajėgs atsakyti. Viena greičiausiai pajaučiamų pasekmių gali būti pabėgėlių srauto iš vargingesnių šalių padidėjimas – dar didesnis nei tas, kurį stebime šiandien, ir kuris jau yra laikomas didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. UBI šalininkais argumentuoja, kad karo žiaurumų ir skurdo kamuojamų šalių gyventojams Vakarų Europa ir taip jau yra „svajonių žemė“, suteikianti galimybę gyventi saugioje, taikioje ir stabilioje aplinkoje – ko apie daugybę dabartinio pasaulio šalių pasakyti negalime.
UBI palaiko ir kai kurie garsūs vardai, pavyzdžiui, 2015 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Angusas Deatonas.
„Vyriausybės turėtų pasirūpinti mažas pajamas gaunančiais žmonėmis ir suteikti jiems bazinio atlyginimo išmokas“, - kalbėjo jis prieš porą savaičių vykusiame Taipėjaus ekonomikos forume.
Kad ir ką sakytų kritikai, viena yra aišku: technologijų pasaulis, idėjų pasaulis, pati mūsų visuomenės struktūra – visa tai labai sparčiai keičiasi prieš pat mūsų akis. Bandydami įveikti šių laikų iššūkius, leiskimės vedami ne baimės, bet sąžinės, išminties ir humaniškumo.
