Ūmų prostatos uždegimą, arba ūmų prostatitą (lot. prostatitis acuta) dažniausiai sukelia bakterijos ir grybeliai. Infekcija į prostatą dažniausiai patenka iš šlaplės (esant šlaplės uždegimui); infekuotam šlapimui patekus į prostatos žiotis (esant šlapimo takų infekcijai); tiesiogiai ar per limfinius takus infekcija atkeliauja iš tiesiosios žarnos; bei per kraują (hematogeninis kelias). Rizikos faktoriai susirgti ūmiu prostatitu yra: lytinių organų traumos, važiavimas dviračiu, jodinėjimas, seksualinė abstinencija.
Ūmus prostatitas prasideda labai staiga. Ligonius krečia šaltis, jie karščiuoja, paprastai vargina dažnas, skausmingas šlapinimasis. Šlapimas drumstas, skauda tarpvietėje, mažajame dubenyje, kryžkaulio srityje. Paprastai sutrinka ir normalus tuštinimasis, ligonius vargina dažnas, skausmingas noras tuštintis. Išburkus prostatai, gali susilaikyti šlapimas (šlapimo pūslė pilna, bet negali pasišlapinti), prostata būna labai skausminga, padidėjusi. Tinkamai gydant temperatūra nukrinta, šlapinimosi sutrikimai praeina per dvi-šešias dienas. Pokyčiai kraujyje, šlapime išnyksta daug lėčiau.
Ūmus prostatitas gali pereiti į lėtinį prostatitą, komplikuotis sepsiu, prostatos abscesu, infekcija gali išplisti į sėklidės prielipą, sėklides.
Lėtinis prostatitas (lot. prostatitis chronica) yra ūmaus prostatito pasekmė ar gali išsivystyti be ankstesnės ūmios infekcijos. Norint išvengti lėtinio prostatito, svarbu laiku ir efektyviai gydyti šlaplės, ūminį prostatos uždegimą.
Lėtinio prostatito simptomai primena šlapimo takų infekcijos simptomus. Tačiau gali nebūti jokių simptomų, tik besikartojančios apatinių ar viršutinių šlapimo takų infekcijos.
Simptomai:
• Nemalonūs jutimai ar skausmai tarpvietės, išangės, kryžkaulio srityse, pilvo apačioje;
• Varpos (ypač galo), sėklidžių skausmas;
• Dažnas, skausmingas šlapinimasis ir/ar šlapimo pūslės spazmai;
• Skausmas ar diskomfortas ejakuliacijos metu, kraujas spermoje;
• Impotencija;
• Libido išnykimas;
• Skausminga, padidėjusi prostata.
Lėtiniam prostatitui labiausiai būdingi 5 pirmieji simptomai. Liga diagnozuojama, jei simptomai tęsiasi ne mažiau kaip 3 mėn. Prostata čiuopiant per tiesiąją žarną būna padidėjusi, standi, nors gali būti ir normali. Prostatos dydį, uždegiminius pokyčius joje galima įvertinti echoskopo, kompiuterinė tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso pagalba.
Pagrindinis ūminio prostatito gydymas yra antimikrobinė terapija. Paprastai ji yra tęsiama apie keturias savaites, tačiau jos trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento amžiaus, sveikatos būklės, pašalinių reakcijų ir gydymo efektyvumo. Antibiotikai yra skiriami priklausomai nuo to, koks yra išaugintas sukėlėjas. Prieš skiriant vaistus, atsižvelgiama į antibiotikogramos rezultatus.
Šios ligos eiga ilga, varginanti, gydymas tęsiamas gana ilgai, kadangi identifikuoti lėtinio prostatito sukėlėją sudėtinga, o antibakteriniai preparatai sunkiai prasiskverbia į prostatos audinį). Skiriami ilgi antibiotikų kursai, proteoliziniai fermentai, taikomos fizioterapinės procedūros (prostatos masažas, UAD, mikrobangos). Gerai tinka oraliniai preparatai, kurie taip pat naudojami prostatos hiperplazijos gydymui. Psichoterapija taip pat yra svarbi sudėtinė gydymo dalis, kadangi ligoniai dažnai turi ir seksualinių problemų. Ūminis prostatitas retai kada yra operuojamas.
Ligoniams, sergantiems lėtiniu prostatitu, svarbus normalus poilsio ir mitybos režimas. Gydymo pradžioje ligoniui reikia seksualinės ramybės, vėliau rekomenduojama įprastinė lytinė veikla. Vyrams, sergantiems lėtiniu prostatitu, rekomenduojama vengti veiksnių, kurie išprovokuoja skausminio sindromo atsiradimą (pvz., ilgai ir daug važinėtis dviračiu). Lėtinio prostatito simptomus gali sumažinti karštos vonios, reguliari ejakuliacija.
Jeigu Jums reikia pagalbos gydant prostatitą ir kitus sutrikimus, arba turite kokių nors klausimų, rekomenduojame kreiptis į Grand Avenue Surgical Center, įsikūrusį Čikagoje, 17 West Grand Avenue.
Tel. numeris: 312-222-5610.
