Penktadienį prezidentas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, pagal kurį kitais metais į JAV bus priimti 45 tūkstančiai pabėgėlių. Tai mažiausias jų skaičius nuo 1980 metų, kai Kongresas priėmė Pabėgėlių įstatymą.
Ši pabėgėlių kvota yra 59 procentais mažesnė už tą, kurią vos prieš metus naudojo prezidentas Barackas Obama. Šiuo metu pasaulyje vyksta pabėgėlių krizė, kurią ekspertai apibūdino kaip pačią blogiausią nuo Antro pasaulinio karo laikų.
Net pagal Trumpo skaičius Jungtinės Valstijos apgyvendina daug daugiau pabėgėlių nei bet kuri kita šalis.
Mažesnės kvotos palies viso pasaulio pabėgėlius, tačiau labiausiai atsilieps nelaimėliams iš Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos. Šių regionų gyventojai sudaro 40 procentų į JAV patenkančių pabėgėlių. Tarp jų yra Sirija ir Irakas.
Prieš savaitę Trumpas pasirašė naują kelionių draudimo deklaraciją, kuri taikoma Čadui, Iranui, Libijai, Sirijai, Šiaurės Korėjai, Venesuelai, Jemenui bei Somaliui. Pabėgėliai iš šių šalių šiemet sudarė 30 procentų viso į JAV priimtų pabėgėlių skaičiaus.
Praėjusią savaitę kalbėdamas Jungtinių Tautų susitikime Trumpas teigė, jog Jungtinės Valstijos yra „užjaučianti šalis, kuri išleido milijardus dolerių“ padėdama pabėgėliams. Tačiau jis užsiminė, jog svarbiausia turėtų būti apgyvendinti pabėgėlius „kaip įmanoma arčiau jų gimtinės“ ir galų gale sugrąžinti juos namo.
„Tai yra saugiausias ir atsakingiausias humanitarinis šios problemos sprendimas,“ – teisinosi Trumpas.
Kritikai Trumpo sprendimą pavadino „beširdišku“, „nesąžiningu“ ir „gėdingu“. Tačiau sprendimas nebuvo netikėtas.
„Trumpas nuo pat pirmos dienos aiškiai parodė, kad taikysis į imigrantus ir pabėgėlius. 45 tūkstančiai yra daugiau negu tikėjomės,“ – kalbėjo JAV Pabėgėlių ir imigrantų komiteto narė Lavinia Limon.
Nors JAV išliks daugiausiai pabėgėlių priimančia šalimi pasaulyje, kritikai mano, kad tai parodo, jog JAV nebenori spręsti pasaulio humanitarinių problemų.
„Visų pirma tai parodo visam pasauliui, kad mes traukiamės. Kai mes atsitraukiame, tada ir visi kiti atsitraukia,“ – teigė Limon.
Pranešimas Kongresui taip pat pabrėžia pabėgėlių kultūrinės asimiliacijos bei įdarbinimo svarbą. Ekspertai tokį sprendimą laiko „nauju ir ypatingai prieštaringu.“
„Pabėgėliai turėtų būti priimami, nes jiems reikia apsaugos, o nė dėl to, kad gali būti naudingi Jungtinėms Valstijoms. Tai naikina humanitarines programos vertybes ir trina ribą tarp pabėgėlio ir migranto,“ – teigė „Migration Policy Institute“ įkūrėja Kathleen Newland.
Pabėgėlių įstatymą 1980 metais pasirašė prezidentas Carteris. Juo buvo bandoma išspręsti nuo persekiojimo bėgančių Rusijos žydų bei nuo karo padarinių sprunkančių vietnamiečių problemas. Tais metais į Jungtines Valstijas buvo priimta daugiau nei 200 tūkstančių pabėgėlių. Į JAV priimtų pabėgėlių skaičius dar kartą padidėjo 1990-ųjų pradžioje, prasidėjus Balkanų krizei. Pastaruosius 38-erius metus kvota buvo apie 96 tūkstančius.
Prieš metus prezidentas Obama padidino 2017 metų pabėgėlių kvotą iki 110 tūkstančių, tačiau septintąją savo kadencijos dieną Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, pagal kurį ji buvo sumažinta iki 50 tūkstančių. Šis skaičius buvo įvardintas kaip laikina priemonė, kol Trumpo administracija įgalins ypatingai griežtos patikros procedūras su terorizmu siejamoms šalims.
Pagal Pabėgėlių įstatymą prezidentas turi pasirašyti kasmetinę deklaraciją ir nustatyti pabėgėlių kvotą spalio 1 dieną prasidedantiems fiskaliniams metams. Deklaracija turėtų būti pagrįsta Kongreso konsultacijomis, tačiau tiek demokratai, tiek respublikonai teigia, jog jų trūko.
„Vieno susitikimo vien tik tam, kad būtų galima pasakyti, jog šia tema buvo kalbamasi, tikrai neužtenka,“ – pranešime teigė Chuckas Grassley ir Dianne Feinstein.
