Tą dieną, kai Hillary Clinton tapo pirmąja istorijoje moterimi, laimėjusia pagrindinės partijos nominaciją, Žaliųjų partijos kandidatė Jill Stein viešuoju transportu atvyko į Wells Fargo centrą, kur vyko demokratų konvencija. Čia ją iš karto apsupo gerbėjai, prašantys asmenukių.
Stein dabar mėgaujasi populiarumu. Kai Bernie Sandersas prieš porą savaičių nutraukė savo kampaniją ir išreiškė viešą paramą Clinton, į Stein kampaniją atsisuko kur kas daugiau žmonių.
Demokratų konvencijoje Sanderso gerbėjų pyktis ir nusivylimas buvo akivaizdus. Jau pačioje savaitės pradžioje jie švilpimu ir nepasitenkinimo šūksniais reagavo vien į Clinton vardo paminėjimą. Nemažas skaičius jų dramatiškai išėjo iš konvencijos salės, kai Clinton buvo oficialiai paskelbta partijos kandidate. Jill Stein tikina suprantanti rinkėjų skausmą.
„Manau, kad demokratų partija išgyvena krizę. Ji yra tapusi zombių partija“, – sakė ji.
Žaliųjų partijos kandidatė save pozicionuoja kaip Sanderso kampanijos tęsėją. Ją buvo galima pamatyti praėjusios savaitės „Bernie arba nieko“ mitinge Filadelfijos centre, kur ji kreipėsi į susirinkusiųjų minią.
„Kad ir kas nutiktų, žinokite, kad mano kampanija niekur nesitrauks. Mes ir toliau tęsime judėjimą, – kalbėjo ji. – Galbūt Bernie susivoks ir ilgainiui prisijungs prie mūsų.“
Tačiau Sandersas jau buvo pažadėjęs, kad jo politinė revoliucija nesibaigs. Tuo pat metu jis akivaizdžiai pademonstravo ryžtą susitaikyti su partijos lyderiais ir centrinės ašies atstovais. Stein tai vertina skeptiškai, tikindama, kad „revoliucinė kampanija kontrrevoliucinės partijos viduje yra neįmanoma“.
„Kas kartą, kai demokratų partijoje atsirasdavo maištininkas, sąžiningas ir nepriklausomas kandidatas, prieš jį visada buvo daromos diversijos, kaip ir Bernie atveju“, – sakė Stein.
Gal ji ir teisi, tačiau tai nereiškia, kad jos revoliucijai seksis geriau. Medikė, Harvardo absolventė Stein nacionalinėse apklausose yra praktiškai nematoma. Liepos mėnesio pabaigos „YouGov/Economist“ apklausa atskleidė, kad ją palaiko vos 3 procentai respondentų. Ir nors Stein gali atsikovoti dalį Sanderso elektorato, panašu, kad didžioji dalis jį rėmusių rinkėjų yra linkę pereiti į Clinton pusę – „Pew Research“ apklausų duomenimis, tai daryti planuoja 90 procentų nuolatinių Sanderso rėmėjų.
Tad ar Stein gali iš tiesų atsidurti politinės revoliucijos priešakinėse linijose? Jos pagrindinių šalį kamuojančių problemų diagnozė yra labai panaši į Sanderso. Kaip ir senatorius, ji mano, kad šalį valdo stambusis kapitalas ir korporacinės jėgos. Ji nori sveikatos priežiūrą paversti pilietine teise, pakirsti stambiųjų bankų savivalę ir užtikrinti, kad amerikiečiams būtų prieinamas kokybiškas aukštasis mokslas. Kai kuriais klausimais ji yra toliau kairėje net už Sandersą. Minėtame „Bernie arba nieko“ mitinge ji kalbėjo apie reparacijas kaip dalį strategijos kovojant su rasizmu, įsišaknijusiu „kriminalinėje vergijos institucijoje“.
Aišku, atsiras žmonių, balsuojančių už ją, dideliam demokratų įtūžiui. Jei Žaliųjų partijos kandidatė atsirieks pakankamą demokratų elektorato dalį, Clinton pozicija lapkričio mėnesio rinkimuose gali nukentėti.
Kai visa tai sudedi, tampa akivaizdu, kad pagrindinis argumentas už Stein kampaniją yra tai, jog ji yra Sanderso pamaina užsibaigus šio kampanijai. Tačiau politinę revoliucijos esmę sudaro radikalus požiūris ir drąsūs pažadai, o ne atsarginiai planai ir antraeiliai kandidatai. Tokios žinutės, kaip „balsuokite už Jill Stein, jei negalite pakęsti Hillary Clinton ir Donaldo Trumpo“ arba „Balsuokite už Žaliųjų partiją, jei jūsų pasirinkto kandidato kampanija jau baigėsi“ nėra labai įkvepiančios.
Aišku, atsiras žmonių, balsuojančių už ją, dideliam demokratų įtūžiui. Jei Žaliųjų partijos kandidatė atsirieks pakankamą demokratų elektorato dalį, Clinton pozicija lapkričio mėnesio rinkimuose gali nukentėti.
Trauka balsuoti už trečiosios partijos kandidatą per šiuos rinkimus gali būti ypatinga stipri. 2016 metų rinkimuose piliečių prašoma rinktis tarp istoriškai nepopuliarių kandidatų, o balsavimas už mažesnę iš dviejų blogybių vargiai yra labai viliojanti perspektyva. Natūralu, kad žmonės ieškos alternatyvų. Ar (ir kaip) tos alternatyvos pakeis šių metų rinkimų veidą, mes pamatysime jau netrukus.
