„Bijojau dėl savo šeimos, kuri gyvena visai čia pat. Girdėjau šūvius ir supratau, kad kiekvienas šūvis reiškė žmogų, kad tai nebuvo tik atsitiktiniai šūviai,“ – žiniasklaidai pasakojo Willefordas.

Willefordas pasakoja, jog sekmadienį nespėjo net susimąstyti. Kai jo dukra pasakė jam apie šaulį bažnyčioje, vyriškis užsitaisė savo ginklą ir basomis nubėgo link kitoje gatvės pusėje esančios bažnyčios. Vos tik pamatęs šaulį Willefordas pradėjo į jį šaudyti.

„Jis pamatė mane, o aš jį. Stovėjau už sunkvežimio – priedangoje,“ – pasakojo Willefordas.

Mažiausiai vienas Willefordo paleistas šūvis sugebėjo pažeisti žudiko vilkėtą apsauginę aprangą.

„Žinau, kad jį pašoviau. Tada jis įsėdo į savo automobilį ir paleido į mane dar kelis šūvius. Atsakiau tuo pačiu,“ – kalbėjo Willefordas.

Tada žudikas bandė sprukti greitkeliu. Willefordas, pastebėjęs sankryžoje sustojusį automobilį, pribėgo prie jo ir paprašė vairuotojo pagalbos.

Automobilio vairuotojas buvo kitas vietinis gyventojas Johnie Langendorffas, kuris prasidėjus susišaudymui važiavo pro bažnyčią. Willefordui įlipus į jo automobilį, vyriškiai pradėjo vytis šaulį.

„Jis įšoko į mano automobilį ir pasakė, jog tas žmogus apšaudė bažnyčią ir mes turime jį sustabdyti. Pasakiau: „Lekiam“,“ – pasakojo Langendorffas.

Gaudynės vyko 90 mylių per valandą greičiu. Galų gale šaulys nesukontroliavo savo automobilio ir padarė avariją. Willefordas, pasiruošęs panaudoti savo ginklą, priėjo prie automobilio, tačiau šaulys nejudėjo. Langendorffas teigia, jog po penkių minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Užpuolikas su trimis šautinėmis žaizdomis – viena iš jų buvo pačio šūvis sau į galvą – jau buvo negyvas.

Willefordas teigia, jog jis nėra herojus.

„Manau, kad Dievas apsaugojo mane ir suteikė jėgų padaryti tai, ką reikėjo,“ – teigė Willefordas.