Tūkstančiai švedų į rankas įsisiūna lustus. Jie yra skirti gyvenimo rutinos pagreitinimui – patogiau pasiekti namus, biurus, sporto sales, rašo „National Public Radio“ Amerikoje.
Jie taip pat gali būti skirti itin svarbių kontaktų, socialinių tinklų profilių, elektroninių bilietų į renginius ar traukinio bilietų saugojimui.
Lustų šalininkai sako, kad jie yra saugūs ir apsaugoti nuo duomenų vagystės, tačiau yra ir mokslininkas, kuris nerimauja dėl to, kokią informaciją apie asmens sveikatą gali saugoti tokios mikroschemos.
Lustai yra maždaug ryžio grūdo dydžio ir dažniausiai yra implantuojami po oda virš nykščio. Procedūra kainuoja apie 180 dolerių.
Todėl švedai rikiuojasi eilėje prie poodinių mikroschemų ir pagrindinė juos implantuojanti kompanija sako, kad nespėja aptarnauti visų norinčių. Lustus po oda jau turi daugiau nei 4 tūkst. švedų.
Rinkoje dominuoja viena kompanija – „Biohax International“. Įmonę prieš penkerius metus įkūrė buvęs profesionalus auskarų vėrėjas Jowanas Osterlundas.
Dauguma šiandien lustus turinčių žmonių yra iš Stokholmo. Erikas Friskas yra 30 metų interneto vystytojas ir dizaineris. Lustas jam pasirodė labai įdomi technologija ir jos vyras panoro vos tik išgirdęs apie tokią galimybę. Mikroschema jam įsiūta buvo 2014 metais.
„Tai yra visiškai pasyvus dalykas. Jis neturi energijos šaltinio. Kai tu juo perbrauki per skaitytuvą, lustas nusiunčia informaciją apie save“, – aiškina jis.
Švedai, jo manymu, yra labai pragmatiški ir todėl poodinės mikroschemos jiems yra naudingos.
„Lustas iš esmės išsprendžia mano problemas“, – sakė 28 metų Szilvia Varszegi.
Lustą ji naudoja savo „LinkedIn“ paskyros pasidalinimui įvairių renginių metu, tai padeda jai išvengti rūpesčio kaskart parašyti savo vardą. Ji paprasčiausiai paliečia kito renginio dalyvio išmanųjį telefoną ir taip informacija apie ją jau yra perduota. Kai lustas paliečia telefoną, telefono interneto naršyklėje atsidaro nuoroda į to žmogaus socialinio tinklo profilį, paaiškino mergina.
Švedijos didžiausia geležinkelių kompanija leidžia keliautojams naudoti lustus vietoje elektroninių bilietų. Taip pat kalbama, kad netrukus lustais bus galima atsiskaityti parduotuvėse ir restoranuose.
Osterlundas išskiria dvi pagrindines tokių mikroschemų išpopuliarėjimo Švedijoje priežastis. Visų pirma šalis turi ilgą technologinės pažangos istoriją ir daug naujovių įsidiegia pati pirmoji. Dabar, tarkime, Švedija pretenduoja tapti pirma visuomene be grynųjų pinigų. Jau dabar tik maždaug 1 iš 4 švedų atsiskaito grynaisiais. Antroji priežastis – švedams mažiau nei kitų valstybių gyventojams rūpi duomenų apsauga. Žmonės pasitiki vietos kompanijomis, bankais, didelėmis organizacijomis ir valdžios institucijomis.
