Mero miesto tarybos grupės lyderis Patas O’Connoras antradienį pareiškė, kad mero biudžeto plano nepalaikančių miesto tarybos narių gali būti iki dvidešimties. Tai nuskambėjo po to, kai išankstiniu bandomuoju balsavimu buvo patvirtintas mero siūlymas nuosavybės mokesčius pakelti $543 milijonais, kad būtų iš ko mokėti policininkų ir ugniagesių pensijų fondams. Finansų komitetas šiam pasiūlymui pritarė 17-10, o tai yra tokia menka persvara, prie kokios meras nėra pratęs.
Persvara balsuojant dėl likusio pajamų paketo, į kurį yra įtrauktas ir $45 milijonų nuosavybės mokesčio pakėlimas, kurio pajamos keliautų mokyklų statyboms, bei $9.50 mėnesinis atliekų surinkimo mokestis (sulaikomas iki 2019 metų rinkimų), būtų dar mažesnė. Tačiau šis balsavimas surengtas nebuvo, o komisija pasirinko svarstyti papildomus apribojimus, tokius kaip reikalavimas CPS pateikti periodines ataskaitas apie statybų projektus ir kontroversiško mero plano privatizuoti Čikagos ne greitojo reagavimo paslaugų numerio 311 sistemą atidėjimą. Pastarasis klausimas miesto tarybos nariams yra itin aktualus, nes privatizacija panaikintų 73 darbo vietas ir iškeltų grėsmę greitam ir efektyviam atsakui į užklausas dėl miesto paslaugų, už kurias miesto tarybos nariai yra laikomi politiškai atsakingais.
Miesto taryba privalo laikytis valstijos įstatymuose numatyto mokėjimų policijos pareigūnų ir ugniagesių pensijų fondams plano, nes kitaip rizikuoja netekti dabartinės savo dalies iš valstijos pajamų ir pardavimo mokesčių. Tačiau tai nesustabdė 10 tarybos narių, kurie pasakė „ne“ per 4 metus $543 milijonais pakeltiems nuosavybės mokesčiams: Leslie Hairston (5-oji apylinkė), Roberto Maldonado (26-oji), Jasono Ervino (28-oji), Scotto Waguespacko (32-oji), Nickio Sposato (38-oji), Brendano Reilly (42-oji), Johno Arena (45-oji), Tomo Tunney (44-oji), Harry Ostermano (48-oji) ir Debros Silverstein (50-oji).
„Akivaizdžiai matome, kad labiausiai už didesnius mokesčius nenori balsuoti tarybos nariai, atstovaujantys Gold Coast ir Lakefront teritorijas, kurioms tai padarytų didžiausią įtaką, ir tai yra visiškai suprantama“, – sakė finansų komiteto pirmininkas Edwardas Burke (14-oji).
Remdamasis šiais dešimčia „ne“, O’Connoras prognozavo, kad spalio 28-ąją pilnos sudėties miesto tarybai balsuojant dėl mero pateikto biudžeto projekto gali būti net iki 20 priešiškų balsų. 20 „ne“ būtų visiška priešingybė nuolatiniam masiniam mero pasiūlymų palaikymui, kurį buvo galima stebėti nuo pat to laiko, kai Emanuelis pirmą kartą užėmė šias pareigas. Kita vertus, tai nebūtų kažkas netikėto ir nematyto sudėtingais biudžetiniais metais. Po 2007-ųjų metų rinkimų, kurie tapo jo paskutiniaisiais, meras Richardas M. Daley nuosavybės mokesčius pakėlė $86,5 milijono. Balsavimo rezultatas buvo 26-21.
Hairston tikino, kad ji balsavo prieš, nes nepasitiki CPS – ypač po pastarojo skandalo, užsibaigusio kriminaliniais kaltinimais buvusiai CPS vadovei Barbarai Byrd-Bennett ir jos prisiimta kalte.
„Mums sakoma, kad $45 milijonai keliaus kapitaliniams remontams. Tačiau viskas, kas buvo tvarkoma iki šiol, tai administracijos biurai. O po paskutinių įvykių aš nesutinku pateikti šiems žmonėms pinigų, kad šie juos leistų kaip panorėję, – kalbėjo Hairston. – Privalo būti kažkokie planai, sąmatos, kad mes žinotume, už ką balsuojame. Aš nebalsuočiau už planus, kurie numatytų čarterinių mokyklų statybas svetimuose rajonuose.“
„Mano rajone žmonės CPS nepasitiki, – jai antrino Tunney. – Jūs norite pakelti mano žmonių nuosavybės mokesčius 20 procentų, kai 20 procentų sumažinote policijos pajėgas mano apylinkėje, o mes net neturime vidurinės mokyklos, į kurią galėtume siųsti savo vaikus, nebent jie laimėtų atrankos loteriją.“
Hairston ir Burke taip pat abejojo Emanuelio skubotu sprendimu nuosavybės mokesčius kelti būtent tokia suma, pasiremiant prielaida, kad gubernatorius Bruce’as Rauneris pasirašys įstatymo projektą, kuriuo Čikagai būtų suteikiama 15 metų, kad pakeltų policijos ir ugniagesių pensijų fondų finansavimą iki 90 procentų.
„Mes dar nežinome gubernatoriaus sprendimo. Nenoriu paskui vis grįžti pas mokesčių mokėtojus ir prašyti papildomų pinigų. Geriau padarykime viską tinkamai, nors ir nepopuliariai, iš pirmo karto, ir daugiau prie tos temos negrįžkime“, – sakė Hairston.
