JAV Lietuvių Bendruomenė gali didžiuotis savo gretose turėdama ryškią asmenybę – Rimą Vaičaitį – žmogų, ypatingai nusipelniusį JAV visuomenei ir garsinantį Lietuvos vardą pasaulyje. Columbia University in the City of New York profesorius emeritas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Rimas Vaičaitis mini garbingą 80 metų jubiliejų.

Nusipelnęs mokslininkas, savo studentams ir doktorantams atsidavęs pedagogas, sau ir kitiems reiklus vadovas: įžvalgus, dalykiškas ir preciziškai tvarkingas tiek administraciniame darbe, tiek moksliniuose tyrimuose. Tėvynėje įleidęs šaknis, vėliau R. Vaičaitis visą gyvenimą gyveno ir kūrė JAV, tačiau liko tikras lietuvis patriotas. Gimęs 1941-ųjų balandžio 30 dieną Šakiuose, jis ir dabar kalba puikiu suvalkietišku dialektu bei lietuviškai rašo eiles.

Šaknis leido Lietuvoje

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, R. Vaičaičio tėvas Kostas, sunkvežimiu vežiojęs krovinius, buvo nublokštas už fronto linijos. Iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos jis bandė grįžti į Lietuvą, bet atsidūrė JAV. Vadinamuoju geležinės uždangos metu niekas nežinojo, ar jis gyvas. Tuo metu nuo nesibaigiančių darbų mirė mama. Zanavykijos krašto vaikas vos aštuonerių tapo pusiau našlaičiu. Juodu su sese priglaudė giminaičiai. Kiek vėliau Rimas atsidūrė Žygėnų kaime (Šakių r.) svetimų žmonių Neverauskų šeimoje, ten pradėjo lankyti pradžios mokyklą. Baigęs du skyrius, jis pateko į mamos brolio šeimą prie Sintautų. Vėliau berniuką priglaudė tėvo sesuo Matuzienė, gyvenanti šalia Žygėnų esančiame Kregždančių kaime. Pradžios mokslus 1956 metais R. Vaičaitis baigė Valenčiūnų septynmetėje mokykloje, po to metus berniukas niekur nesimokė.

Rimui labai patiko muzika, tad jis labai džiaugėsi gavęs tėvo siuntinį – akordeoną. Vaikinukas išmoko groti ir net buvo vestuvių bei renginių muzikantas, gimtinėje tapęs „įžymybe“. Tačiau ilgainiui paaugliui pasisekė patekti į Kidulių vidurinę mokyklą, apsigyventi bendrabutyje ir baigti pagrindinius mokslus (1957-1960 metais). Kaip ir visiems pokario vaikams, R. Vaičaičiui pakako vargo.

Likimo nublokštas į JAV 

1960 metais, Nikitos Chruščiovo valdymo metu, JAV ir SSRS buvo sudariusios sutartį, leidžiančią išskirtoms šeimoms susijungti, tad devyniolikmetį Rimą ir jo jaunesnę sesę Virginiją, tėvas pagaliau galėjo pakviesti į Chicago. Nors tėvas vėl buvo vedęs, vaikais jis rūpinosi, šie nestokojo meilės. Šeimos skatinamas, Rimas ėmėsi rimtai mokytis anglų kalbos. Daug valandų jis praleisdavo prie knygų, tačiau turėjo hobį – sportą ir ypač kalnų slidinėjimą. Kai apsisprendė, kad nori būti lakūnu, paaiškėjo, jog tai beveik neįmanoma. Kadangi jaunuolį domino viskas, kas buvo susiję su skraidymais ir kosmosu, jis pasirinko studijuoti aeronautikos inžineriją. University of Illinois at Urbana-Champaign jis buvo išrinktas aeronautikoje labiausiai pasižymėjusiu jaunu absolventu.

1967 metais R. Vaičaitis baigė bakalauro, po metų – magistro studijas, o 1970 metais įgijo ir aeronautikos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Jis tapo pirmuoju lietuviu emigrantu, apsigynusiu disertaciją, o University of Illinois at Urbana-Champaign tai buvo apskritai pirmoji disertacija!

Mokslinę ir pedagoginę veiklą pradėjęs University of Illinois Aeronautikos inžinerijos katedroje, jaunas mokslininkas sutiko būsimą žmoną Auksę Paplėnaitę. Santuokoje jiedu užaugino dvi dukras. Šios, įgijusios pedagogikos magistrų laipsnius, kalba lietuviškai ir dirba mokytojomis, o tėvams padovanojo tris anūkus.

Stulbinama darbinė patirtis ir moksliniai pasiekimai

Kai baigė studijas, dr. R. Vaičaitis buvo kviečiamas dirbti pramonėje, tačiau nepaisydamas siūlomo didesnio atlygio, siekė įsitvirtinti mokslo srityje. 1970-aisias jam pavyko laimėti konkursą ir gauti darbą viename geriausių pasaulio universitetų – Columbia University in the City of New York.

Kai dirbo NASA, vienas iš dr. R. Vaičaičio projektų buvo patentuotas. Kuriant „Shuttle“ erdvėlaivį, jis dalyvavo triukšmo ir virpesių tyrimuose, kurie pagerino termines izoliacijos savybes. Mokslininkas sprendė problemas, susijusias su vibracijomis, pasireiškiančiomis kosminės stoties viduje. Daug jėgų ir darbo buvo įdėta kuriant naujų tipų lėktuvų propelerius (šešiasparnius), taip pat – itin greitus lėktuvus, galinčius pasiekti 20 kartų didesnį nei garso greitis. Tokiu greičiu skrendant iš Vilniaus į New York, tikslą galima pasiekti per 20 min., o nuskristi iš New York į Tokiją nereikėtų nė valandos.

Prof. R. Vaičaitis tyrinėjo tiltų, tokių kaip 67 m aukščio San Francisko The Golden Gate Bridge, svyravimų dinamiką. Tyrinėjo ir dangoraižių virpesius (30-40 cm pastato pakrypimą stipriam vėjui pučiant), kai kyla turbulentiniai vėjo sūkuriai. Taip pat sprendė dangoraižių virpesių ir svyravimų problemas (pvz., Pasaulio prekybos centro World Trade Centre „dvynių“).

Profesoriaus emerito dr. R. Vaičaičio rašytinis palikimas, publikacijos apima daugiau kaip 200 paskelbtų mokslinių darbų įvairių mokslo sričių temomis, tokių kaip struktūrinės dinamikos, tiesinių ir netiesinių virpesių, atsitiktinių procesų dinamikos, vėjo inžinerijos, dangoraižių ir kabančių tiltų virpesių, triukšmo perdavimo ir kontrolės lėktuvuose bei kosmoso stotyse, terminių izoliacijų virpesių supergreituose lėktuvuose, aktyvaus virpesių slopinimo. Jis yra įvairių JAV nacionalinių laboratorijų, aviacijos, jūrų laivyno, NASA ir per 60 įvairių JAV ir Kanados inžinerijos bendrovių konsultantas. Mokslininkas skaitė paskaitas ne tik JAV, bet ir Kanados, Japonijos, Europos universitetuose bei mokslo įstaigose, inžinerijos bendrovėse. Kaip nusipelnęs profesorius ir pedagoginio meno meistras, pagerbtas ir įrašytas Columbia University in the City of New York „Great Teachers“ bronzinėje lentoje.

Mokslininkas yra ir įvairių JAV mokslo asociacijų komitetų narys, mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys, asociacijų „Sigma Xi“, „Sigma Gamma Tau“, „Xi Epsilon“, „Who’s Who in America“, „Who’s Who in the World“, „Who’s Who in Technology“, „American Men and Women of Science“ narys.

Trumpi faktai

Columbia University in the City of New York profesorius emeritus (1990-2008 m.); Korporacijos ,,Lucius Pitkin” (New York) vyriausias inžinierius;  

NASA aeronautikos mokslų inžinierius (1976 ir 1984 m., Virginia);

Princeton University vizituojantis mokslininkas (1972 m.);

Columbia University Gugenheimo lėktuvų struktūrų instituto direktorius (1973-2010 m.);

KTU garbės daktaras (nuo 1993-ųjų);  

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, pirmasis lietuvis mokslininkas išeivijoje (nuo 1994 m.);

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU, 1990-1996 m.) ir KTU (1992-1995 m.) senatų narys, asmeninėmis lėšomis padėjęs atkurti VDU;

KTU mokslininkų komiteto narys, dalyvavęs vertinant mokslinius ir techninius straipsnius (2009-2015 m.).

Mokslininkas, kasmet vykstantis skaityti paskaitas, aplanko ir gimtųjų Šakių biblioteką bei joje pristato savo naujus eilėraščius, poezijos knygeles, susitinka su visuomene. 

Lietuviška veikla

Prof. dr. R. Vaičaitis aktyviai dalyvauja lietuviškoje išeivijos veikloje: 

1979-1982 m. jis buvo JAV LB Niujorko apylinkės komiteto narys;

1993-1996 m. renkamas JAV LB XV Tarybos nariu;

Nuo 1994-2009 m. Niujorko atletų klubo komiteto narys ir vyrų tinklinio treneris; 2016-aisiais – JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkas specialiems projektams ir mokslo reikalams;

1990-1993 m. buvo Tautos Fondo (New York) direktorių tarybos narys ir lėšų skirstymo komiteto pirmininkas;

1987-1991 m. Lietuvių kredito kooperatyvo ,,KASA” prezidentas (New York); 1987-1991 m. organizavo bei administravo KTU ,,Nemuno” šokių ansamblio gastroles New York.

Aktyviai reiškėsi sporte – 1994 m., būdamas Lietuvos pilietis, sportinio ėjimo kvalifikacijoje pasiekė JAV rekordą ir gavo kelialapį į Tokijo olimpiadą, tačiau negalėjo atstovauti JAV, nes neturėjo šios šalies pilietybės.

2014 metais Lietuvoje išleisto vadovėlio ,,Konstrukcijų virpesiai” bendraautorius.  

Neatsiejama gyvenimo dalis

Profesorius rašo eilėraščius lietuvių kalba. Jis ne tik turi Lietuvos dainiaus Prano Vaičaičio pavardę, bet ir yra jo giminaitis. Lietuvoje išspausdintos R. Vaičaičio poezijos knygos: „Kryžkelė“ (2016 m.), „Toliai“(2018 m.), „Atspindžiai“ (2019 m.), „Sugrįžimai“ (2021 m.).

Kadangi poeto ir mokslininko šaknys – Lietuvoje, jam visada rūpėjo jos ateitis, mokslo bei universitetų klestėjimas bei ekonominės gerovės kilimas. Todėl dar 1976-aisiais Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto kvietimu R. Vaičaitis neatlygintinai pradėjo skaityti  paskaitas KTU ir tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar VGTU) studentams.

Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, profesorius asmeninėmis lėšomis beveik kasmet lankosi KTU: skaito paskaitas, veda seminarus, dalyvauja mokslininkų pasitarimuose. Mokslininkas bendrauja su Lietuvos žemės ūkio universiteto Inžinerijos fakulteto ir Mechanikos katedros atstovais.  Jis siunčia techninę medžiagą, straipsnius, vadovėlius universitetų bibliotekoms. 1989-aisiais pirmą kartą po karo 140 architektų, mokslininkų, muzikų, medikų, menininkų iš Lietuvos buvo sudaryta galimybė dalyvauti šeštajame „Mokslo ir kūrybos simpoziume“ (Chicago), kai jo pirmininku buvo prof. dr. R.Vaičaitis. Tuo rūpinosi pats profesorius (dalinai padengė išlaidas) ir dr. St. Bačkaitis.

1990-aisiais jis įsteigė stipendijų fondą Lietuvos studentams (Pasaulio lietuvių bendruomenės fondą). 1993 metais R. Vaičaitis asmeninėmis lėšomis įsteigė dvi stipendijas mechaniką KTU studijuojantiems doktorantams. Jo iniciatyva buvo sudaryta galimybė jauniems Lietuvos mokslininkams stažuotis Columbia University in the City of New York, renkamos lėšos jas paaukojusių žmonių vardinėms stipendijoms, kad jauni Lietuvos muzikantai, menininkai būtų skatinami pasilikti Lietuvoje. 2007-aisiais Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos skirtą mokslo premiją mokslininkas paaukojo V. Stulginskio universitetui – kompiuterinei ir laboratorinei įrangai įsigyti.

Už didelius mokslo pasiekimus, paramą mokslui ir pažangai bei nuoširdžią visuomeninę veiklą prof. dr. Rimas Vaičaitis JAV LB Krašto valdybos 2015 metais buvo apdovanotas „Žalgirio medaliu“. JAV LB jo kandidatūrą pateikė projekto „Yra šalis…“ Lietuvoje kuriančių ir dirbančių garbingų asmenybių, Lietuvai nusipelniusių inžinierių kategorijoje. Šiuo projektu  Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejaus (2018-aisiais) proga buvo pristatyti labiausiai mūsų valstybei nusipelnę žmonės ir tikroji Lietuva.

Prof. dr. R. Vaičaičio gimtinė toli, bet kartu ji čia pat – visada jo širdyje ir prisiminimuose. Mokslininkas vis keliauja anapus Atlanto, veža Lietuvos studentams ne tik svetur įgytas žinias, bet ir jo paties sukurtą bei aukštai įvertintą mokslinį kraitį, kad visa tai perduotų Lietuvai. Tiesa, dėl COVID-19 pandemijos ir sutuoktinės sunkios ligos profesorius priverstas padaryti pertrauką, vildamasis, kad iki vasaros tikrai aplankys Lietuvą.

Taip jis sako ir viename savo eilėraščių („Sugrįžk“, 2012 m.):

„… sugrįžk – Tėvynė tavęs laukia,

Kur žalioje vaikystėje lakstei…“

Irena Valys                                                            

Nuotraukos iš asmeninio Rimo Vaičaičio archyvo