Lietuvos statistikos departamentas atskleidė praėjusių metų tendencijas, pagal kurias aiškėja, kad ne tik mažėjo gimstamumas mažėjo, bet ir augo emigracija. 2016 m. gimė 31,2 tūkst. kūdikių, arba 322 kūdikiais (1 proc.) mažiau nei 2015 m. 1 tūkst. gyventojų teko 10,9 gimusio kūdikio (2015 m. – 10,8). 2016 m. mirė 40,8 tūkst. žmonių, tai 1 tūkst. (2,4 proc.) mažiau negu 2015 m. Mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 14,4 (2015 m.) iki 14,2 (2016 m.).
2016 m. buvo įregistruota 21,1 tūkst. santuokų (2015 m. – 22 tūkst.). 1 tūkst. gyventojų teko 7,4 santuokos (2015 m. – 7,6). 2016 m. buvo įregistruota 8,6 tūkst. ištuokų, tai 0,8 tūkst. (8,7 proc.) porų mažiau negu prieš metus. Ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 3,2 (2015 m.) iki 3 (2016 m.). Pernai 100 santuokų teko 40,4 ištuokos (2015 m. – 42,6).
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė departamentas. Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst. (1,4 proc.).
Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastimi, kaip ir ankstesniais metais, išlieka emigracija. Neigiama neto tarptautinė migracija (29,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) sudarė 75,5 proc. bendro nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo. Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (mirė 9,6 tūkst. žmonių daugiau negu gimė kūdikių) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 24,5 proc.
2016 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai 6,4 tūkst. (14,5 proc.) daugiau negu prieš metus. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,3 (2015 m.) iki 17,8 (2016 m.).
2016 m. į Lietuvą imigravo 21,4 tūkst. žmonių, tai 0,8 tūkst. (3,5 proc.) mažiau negu 2015 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 7,6 (2015 m.) iki 7,4 (2016 m.). 2016 m. Į Lietuvą grįžo gyventi 16,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (77,2 proc. visų imigrantų) – 1,9 tūkst. (10,4 proc.) mažiau nei 2015 m. Pernai į šalį imigravo 4,9 tūkst. užsieniečių, tai 1,1 tūkst. (30,2 proc.) daugiau negu 2015 m.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sako, kad emigraciją lėmė ekonominės, socialinės priežastys ir didelis migrantų tinklas: „Pradėčiau nuo to, kad situacija ten, tai yra tikslo šalyse, nepagerėjo, gal net atvirkščiai, ypač kiek tai liečia saugumą. Tai reiškia, kad visos priežastys yra čia, Lietuvoje. Priežastys išlieka panašios, kaip ir anksčiau, tik gal jautriau reaguojama. Pirmiausia, ekonominės. Tyrimai rodo, kad, Lietuvos žmonių nuomone, ekonominės situacijos blogėjimas yra didesnė grėsmė, nei terorizmas. Statistinio ekonominio augimo pasėkmes mato tik nedidelė gyventojų dalis - jie ir neemigruoja. Kitai, didesnei gyventojų daliai, kainos kyla, atlyginimai nedidėja, todėl tokių šeimų ekonominė situacija tik blogėja. Kažkokių gerėjimo perspektyvų nematyti, minimalaus atlyginimo ar pensijos pakėlimas 20 eurų ar panašiai situacijos neišspręs. Kita priežastis - socialinė nelygybė. Neskaidrus ir netolygus pajamų perskirstymas, prie kurio prisideda visokie „auksinių šaukštų“ skandalai ir panašūs reiškiniai, kai vieni žmonės negali sudurti galo su galu, o kažkur kitur pinigais tiesiog švaistomasi. Emigraciją taip pat lemia labai išsiplėtęs migrantų tinklas, kuris pats tampa migracijos trauka. Lietuviai kviečia kitus lietuvius kaip pigią darbo jėgą ar kaip gerus specialistus. Išlieka ir tradicinės emigracijos priežastys - mokslas, šeima, savirealizacija, didesnės galimybės, socialinė parama. Gali būti ir kai kurie nauji veiksniai - karinės intervencijos baimė ar panašiai. Čia tik prielaida. Tam tikrą įtaką turėjo ir „Brexit“, tai yra paskatinti emigraciją į Jungtinę Karalystę. Galima tai įsivaizduoti kaip bandymą įšokti į nuvažiuojantį traukinį. Per 40 proc. visos emigracijos vyksta į Jungtinę Karalystę.“
Pagal lietuvišką spaudą
