Egipto piramidės - vienas iš pasaulio stebuklų, tūkstančius metų žavinčios žmoniją savo paslaptingumu. Kiek paslapčių slepia jos ir abejingas Sfinkso veidas! O ir visa Egipto istorija yra kupina paslapčių ir kartais mokslininkų radiniai Gizoje, šalia piramidžių, kaip ir visoje buvusioje Senovės Egipto teritorijoje, kelia daugiau klausimų negu duoda atsakymų į juos...
Kalėdų scena
2005 m. Sakaroje italas archeologas aptiko keistus piešinius ant uolų. Jis apie juos tylėjo, nežinodamas, kaip tai paaiškinti, ir tik 2016 m. paskelbė, kad piešiniuose - visiems krikščionims žinoma Kalėdų scena su tvarteliu ir kūdikiu ėdžiose. Bet freskos ant uolos amžius - ne mažiau kaip 5000 metų, tai yra, ji buvo sukurta likus 3 tūkstančiams metų iki Kristaus gimimo. Tai ką tokiu atveju vaizduoja piešinys?
„Juodosios ateivių dėžės“
Vienas keisčiausių nesenų radinių šalia piramidžių į pietus nuo Gizos - 24 tuščios granitinės dėžės, kiekviena sverianti daugiau nei 100 tonų. Mokslininkai buvo priblokšti filigraniškos kieto akmens apdailos ir iki šiol nesupranta, kokia yra šių dėžių, pagamintų daugiau kaip prieš 3000 metų, paskirtis. Kai kurie net tvirtina, kad dėžes pagamino ne senovės egiptiečiai - jas Žemėje neva paliko paslaptingi svečiai iš žvaigždžių.
Slaptas įėjimas į piramides
Egiptietis Nadžis slaptą įėjimą aptiko po savo namo rūsiu. Pasirodė, kad tunelis vedė į vieną iš didžiųjų Gizos piramidžių. Kasdamas savo daržą Al Haramėjo kaimo gyventojas rado akmenimis išklotą tunelį, vedusį tiesiai į Cheopso piramidės vidų. Archeologai spėja, kad senovėje šiuo tuneliu buvo galima patekti į slaptą šventyklą ant Nilo kranto, tačiau jų laukia dar ilgas darbas atkasant šį senovinį tunelį.
Banginio liekanos
1902 metais Vadi al Chitano dykumoje archeologai aptiko gerai išsilaikiusias banginio protėvio bazilozauro, gyvenusio prieš 40 mln. metų, liekanas. Gyvūnas buvo arba vaikingas, arba prieš mirtį suėdė savo giminaitį, nes jo pilve buvo įsitaisęs dar vienas bazilozauras. Nuo tada toje pačioje vietovėje buvo rasti dar 9 bazilozaurų skeletai, tarp jų - vienintelis iš šiandien mokslininkams žinomų visiškai neliestas. Ši vietovė yra seniai praminta „banginių slėniu“ ir tai skamba labai paslaptingai, turint omeny, kad šiandien čia - plika dykuma.
Mumifikuotas embrionas
Jauniausią mumiją britų archeologai atkasė 1907 m. Žmogaus embrionas buvo įdėtas į miniatiūrinį karstą. Mokslininkų skaičiavimais, jo amžius - 16-18 savaičių. Matyt, jis mirė motinai patyrus persileidimą. „Pedantiškas embriono palaidojimas liudija didelę egiptiečių pagarbą žmogaus gyvybės slėpiniui“, - sako Džuli Douson (Julie Dawson), britų Ficviljamo muziejaus specialistė.
Seniausias milžino skeletas
Senovės Egipto faraono Sanachto (Nebkos) palaikai yra seniausi iš žinomų gigantiškų žmonių palaikų. Jo ūgis siekė 190 cm - neregėtas dydis senovės žmonėms! Mokslininkų, tyrinėjusių Sanachto skeletą, nuomone, tai buvo pirmasis iš šiandien mokslui žinomų tikro gigantizmo Žemėje atvejų.
Kosminiai papuošalai
Papuošalai, rasti 1911 m. kape El Gerzės kaime, yra laikomi seniausiais Žemėje, jų amžius - apie 5000 metų. Karoliukai buvo pagaminti iš kosminės geležies, kurią į Žemę atnešė meteoritai likus beveik 2000 metų iki geležies amžiaus. Į vientisą vėrinį juos jungia aukso ir brangakmenių gabalėliai. Mokslui tie karoliukai - neįkainojama vertybė. Kobalto ir germanio priemaišos patvirtina jų kosminę kilmę, o amžius pakiša mintį, kad galbūt jie buvo apdirbami visai ne Žemėje - juk kalvystės amatas tuomet dar neegzistavo.
Užkeikimų knyga
XX a. 8-ajame dešimtmetyje Aukštutiniame Egipte buvo rasta užkeikimų knyga, kurios amžius - 1300 metų. Ji buvo parašyta VII-VIII amžiuje koptų kalba. Knyga dar nėra iki galo iššifruota, bet mokslininkai jau rado joje ir meilės burtų, ir užkeikimų išvarant piktąsias dvasias, gydomųjų užkeikimų ir prakeiksmų. Mokslininkai mano, kad neiššifruotoje knygos dalyje yra dar daugiau paslapčių, kurios atskleis tiesą apie praeities tikėjimus.
Krokodiliukų mumijos
Vienas įdomiausių radinių - 47 jauni krokodilai. Mokslininkai spėja, kad jie buvo paaukoti dievui - krokodilui Sebekui. Kai kurie egiptologai net spėja, kad egiptiečiai specialiai augino krokodiliukus aukoti Sebekui, upės dievui, nors suaugę krokodilai buvo kulto objektas.
Povandeninis miestas
Heraklionas (egiptietiškai - Tonis) buvo stambus senovės prekybos miestas. Pagal padavimą jį įkūrė Aleksandras Makedonietis, būtent čia buvo karūnuota Kleopatra. Ilgus metus jis buvo laikomas nušluotu nuo Žemės paviršiaus, o kai kurie mokslininkai išvis jį laikė mitiniu, kaip kadaise Troją. Tačiau archeologams pavyko jį rasti jūroje, netoli Nilo žiočių, 50 metrų gylyje. Heraklionas buvo atrastas palyginti neseniai, 2000 metais, ir nuo tada jo nesuskaičiuojami turtai archeologams atskleidžia vis naujų istorijos paslapčių.
Alaus daryklos dievams
Senovės egiptiečiai mėgo išgerti ir net rengdavo specialias „Girtavimo šventes“. Turėjo jie ir specialių alaus daryklų, skirtų dievams. Apie tai buvo sužinota, kai neseniai archeologai rado 3000 metų senumo kapavietę, virš kurios buvo parašyta, kad joje palaidotas „vyriausiasis mirusiųjų dievo aludaris“. Egiptologai patvirtina: alkoholis Senovės Egipte buvo svarbus ir kaip vaišės, ir kaip auka dievams. O alus buvo populiariausias ir prieinamiausias gėrimas.
Šešios priešistorinės šikšnosparnių rūšys
2008 m. kasinėdami Kairo apylinkėse archeologai rado šešių priešistorinių rūšių šikšnosparnių skeletus. Nuostabiausia pasirodė tai, kad jie visi priklausė ne išnykusioms rūšims, o giminingoms dabar egzistuojančioms. Tai privertė mokslininkus rimtai susimąstyti apie šiuolaikinių šikšnosparnių kilmę: anksčiau buvo manoma, kad jie atsirado Europoje, o dabar pasirodė, kad galbūt yra kilę iš Šiaurės Afrikos.
Slaptas miestas po piramidėmis
Tikras požeminis 1500 patalpų labirintas po Giza buvo aptiktas 2008 metais. Egipto valdžia bandė neigti jo egzistavimą, bet mokslininkai vis dėlto pasauliui papasakojo tiesą. Bet kokia buvo šio požeminio miesto paskirtis? Kol kas mokslininkai apie tai žino ne daugiau negu politikai.
Šaltinis: Respublika.lt
