Visame pasaulyje grėsmingai didėja sergamumas storosios žarnos vėžiu. Deja, labai daug ligos atvejų nustatoma, kai liga jau yra pažengusi ir gydymo sėkmė bei išgyvenamumo prognozės gerokai prastesnės. Tai ypač apmaudu, nes storosios žarnos vėžys - vienas iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto piktybinių navikų. Be to, šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia šią onkologinę ligą nustatyti labai anksti.
Pagrindinis storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys - amžius: kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Europos Sąjungoje ir JAV susitarta, kad amžiaus riba, nuo kurios reikia tirti dėl storosios žarnos vėžio, yra 50 metų. Nuo šio amžiaus rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja jau dešimtimis kartų.
Kolonoskopijos tyrimas leidžia konstatuoti, kad storoji žarna yra sveika, diagnozuoti ir gydyti ikivėžinius pakitimus, taip pat aptikti piktybinius navikus, kai jie dar maži. Paprastai kalbant, kolonoskopija – tai žarnyno ištyrimas endoskopu, įvedant specialų vamzdelio pavidalo instrumentą ir juo apžiūrint visą storąją žarną. Kolonoskopija laikoma visiškai atlikta, jeigu pavyksta apžiūrėti ir dalį plonosios žarnos. Jei jos gleivinė graži, sveika, mažai tikėtina, kad tolesnėje plonosios žarnos dalyje būtų patologija.
Tyrimas reikalingas, kai žmogus patiria nerimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, progresuojantį vidurių užkietėjimą, kraujavimą tuštinantis ir kt. Žmogus gali tirtis ir profilaktiškai, jei paciento amžius - per 50 metų, nors nusiskundimų ir nėra.
Kolonoskopijos metu žmogus gali jausti psichologinį diskomfortą. Tačiau tyrimas gali būti nemalonus ir fiziškai, net ir skausmingas - priklauso nuo to, kaip išsidėsčiusios žarnos, ar žarnyne yra sąaugų po buvusių chirurginių intervencijų, kokia randama patologija ir panašiai. Paprastai šis tyrimas atliekamas naudojant skausmą malšinančius ir primigdančius vaistus.
Pats tyrimas - aparato pervedimas žarnynu ir grįžimas atgal - gali užtrukti 8-15 minučių, jeigu tyrimas vyksta sklandžiai, nepersisukusios žarnos, nerandama patologijos. Žinoma, papildomai laiko užima paciento paruošimas tyrimui - paguldymas, vaistų suleidimas, laikotarpis, kol jie pradės veikti, dokumentų tvarkymas, aprašymas po tyrimo ir taip toliau.
Jeigu žmogui, sulaukusiam 50 metų, atliktas tyrimas ir nebuvo rasta jokių bėdų, jį kartoti rekomenduojama po 10 metų. Vadinasi, dešimt metų galima būti ramiam: jeigu per tą laiką ir augs piktybinis navikas, jis neužaugs tiek, kad būtų nepagydomas. Po 10 metų rastus patologinius pakitimus bus galima pagydyti be grėsmės gyvybei. Kolonoskopijos metu galima rasti labai mažus, vos 3 milimetrų skersmens navikus. Paprastai tokie maži augliai nebūna piktybiniai, bet tai nustatoma jau morfologiniu tyrimu, tiriant kolonoskopijos metu paimtą medžiagą.
Jeigu randami vienas ar du nedideli gerybiniai augliukai, kontrolinį tyrimą patariama atlikti po trejų metų. Jei aptinkama didesnių ar daugiau gerybinių navikų ir yra tikimybė, kad tyrimo metu ne viskas buvo apžiūrėta, kontrolinis patikrinimas rekomenduojamas po vienerių metų. Jeigu po metų nieko blogo nerandama, kita kolonoskopija rekomenduojama jau po 10 metų. Beje, nedideli gerybiniai augliukai - polipai, adenomos - gana nesunkiai pašalinami pačios kolonoskopijos metu.
Tačiau yra ir papildomų rekomendacijų ankstyvajai storosios žarnos vėžio diagnostikai. Jeigu artimi giminaičiai - tėvai, broliai, seserys, sirgo storosios žarnos vėžiu, tam žmogui kolonoskopiją rekomenduojama atlikti sulaukus 10 metų jaunesnio amžiaus nei tas, kurio buvo artimas giminaitis, jam diagnozavus storosios žarnos vėžį. Pavyzdžiui, jeigu storosios žarnos vėžys tėvui buvo nustatytas 60 metų, dukrai ar sūnui kolonoskopija turėtų būti atlikta sulaukus 50-ies, ir tai sutampa su profilaktine amžiaus riba.
Jeigu Jums reikia pagalbos dėl kolonoskopijos arba turite kokių nors klausimų, rekomenduojame kreiptis į Grand Avenue Surgical Center, įsikūrusį Čikagoje, 17 West Grand Avenue.
Tel. numeris: 312-222-5610.
