Donaldo Trumpo kampanijoje yra daug stebinančių dalykų. Jis penkis mėnesius yra kandidatų reitingų viršūnėje (nors respublikonų pirminiuose rinkimuose paprastai keičiasi „lyderiai“, kol galiausiai išrenkamas nominantas). Jam nekenkia tai, kad jo pateikiama informacija yra dažnai neteisinga ar iškraipyta; priešingai – jis vertinamas kaip žiniasklaidos taikinys (net tada, kai pateikia atvirai melagingus teiginius ir atsisako atsiimti juos).
Naujausios Bloomberg apklausos rezultatai šokiravo daugelį: beveik du trečdaliai tikėtinų respublikonų rinkėjų pritaria Trumpo siūlymui uždrausti visiems musulmonams patekti į JAV. Daugelis akademikų šį siūlymą vadina prieštaraujančiu Konstitucijai, o daugelis respublikonų Trumpo oponentų – „ne amerikietišku“. Tačiau iš arčiau pažiūrėjus į amerikiečių požiūrį ne tik į musulmonus, bet ir į daugelį kitų dalykų, Trumpo populiarumas, nustebinęs politikos grietinėlę, iš tiesų visai nestebina.
Neigiamas požiūris į musulmonus. Pradėkime nuo minėtosios Bloomberg apklausos. Čia svarbu tai, kad respondentai yra pirminių rinkimų rinkėjai, o ne visi respublikonų rinkėjai. Paprastai laikoma, kad abiejų partijų pirminių rinkimų rinkėjai yra radikalesnių pažiūrų nei rinkėjų dauguma, tačiau būtent jie išrenka nominantus.
Tačiau tiesa ta, kad amerikiečiai musulmonus vertina labiau neigiamai nei kitas didžiąsias religines grupes, atskleidė Pew tyrimas 2014 metais. „Jausmų termometro“ skalėje nuo 0 („šalta“ arba neigiama) iki 100, musulmonai surinko 40, panašiai kaip ateistai (41). Žydai, katalikai ir krikščionys evangelikai surinko atitinkamai 63, 62 ir 61.
Be to, dauguma amerikiečių (56 proc.) mano, kad islamas „prieštarauja“ amerikietiškoms vertybėms, atskleidė naujas Viešojo religijos tyrimų instituto tyrimas. 2011 metais taip manančių buvo 47 proc. Respublikonų tarpe taip mano 76 procentai gyventojų. Tokie tyrimai parodo, kodėl tiek nemažai žmonių palaiko Trumpą – ypač dabar, kai žiniasklaidos dėmesio centre yra islamo ekstremistinių grupuočių baimė.
Skaldyk ir valdyk. Gal Trumpas ir patrauklus neigiamai žvelgiantiems į islamą (ar prieš tai – į imigrantus), tačiau jo kampanijos varomoji jėga yra ne tai. Jo populiarumas nemažėja, kad ir kokią temą jis pasirinktų. Už Trumpo sėkmę atsako kur kas platesnio masto fenomenas: poliarizacija. Nėra aišku, ar amerikiečiai labiau atsiskiria ideologiškai (t.y. ar jie tolsta vieni nuo kitų pagal politines pažiūras), tačiau akivaizdu, kad šalyje vyksta emocinė poliarizacija (t.y. nepriklausomai nuo jų pažiūrų, liberalai vis labiau nemėgsta konservatorių, o konservatoriai – liberalų).
2014 metų Pew apklausoje 30 procentų konservatorių ir 23 procentai liberalų sakė, jog būtų labai nelaimingi, jei jų atžalos susituoktų su kitai partijai prijaučiančiais žmonėmis. Pasak poliarizacijos eksperto, Vanderbilt universiteto profesoriaus Marco Hetheringtono, šią abipusę antipatiją nulėmė keli dalykai: „vidinės pozicijos“ dalykai, tampantys politiniais klausimais (terorizmas, ginklai, abortai); tai, kaip rasė per praėjusį šimtmetį padėjo perdėlioti politinį žemėlapį; abiejų partijų lygiavertiškumas (pagalvokite apie savo mėgstamą sporto komandą: juk daug lengviau yra neapkęsti tos varžovų komandos, kuri nuolat jūsiškei kelia grėsmę, o ne tos, kuri yra smarkiai blogesnė ar smarkiai geresnė).
„Didesnė poliarizacija valdžioje – tai prastesnis jos veikimas. Kuo prastesnis veikimas, tuo mažiau pasitikėjimo. Mažesnis pasitikėjimas – dar prastesnis veikimas, kas žmonėms kelia dar daugiau frustracijų“, – sako Hetheringtonas.
„Pokyčių“ troškimas. Pastebėta, kad, esant demokratų administracijai, pasitikėjimas valdžia respublikonų tarpe sumažėja, ir atvirkščiai. Šiuo metu pasitikėjimas valdžia respublikonų tarpe yra rekordiškai mažas. Kai pasitikėjimas mažas, susikuria tinkamos sąlygos į politikos areną žengti „autsaideriui“ – tokiam, kaip Trumpas.
Dėl tų pačių priežasčių prieš aštuonerius metus, po dviejų George’o W. Busho kadencijų, demokratai buvo pasirengę balsuoti už „autsaiderį“ Obamą. Nesvarbu, kad Obamos ir Trumpo retorika skiriasi kaip diena ir naktis – šias situacijas vienijantis faktorius yra pokyčių (tegu ir nepatikrintų) trokštantys amerikiečių rinkėjai. Pokyčių troškimas šiandien toks stiprus, kad Trumpo šalininkai užmerkia akis prieš netikslius, melagingus ar net absurdiškus Trumpo teiginius. Žmones vienija nepasitenkinimas esama situacija, išankstiniai nusistatymai ir stiprios emocijos.
