Prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių grasino apskritai ištraukti JAV iš NAFTA, kaltindamas susitarimą dėl „ekonominės antiplėtros“ bei vadindamas jį „vienu iš blogiausių susitarimų istorijoje“. Tačiau sutarties aršiai stojo ginti įvairios agrokultūrinės ir pramoninės prekybos grupės, o taip pat ir JAV Prekybos rūmai, kurie pažymi, kad būtent dėl NAFTA sutarties prekyba trijų šalių bloke išaugo iki $1,3 trilijono per metus.
Kadangi Meksika yra didžiausia Teksaso užsienio eksporto partnerė (valstijos eksportas su šalimi siekia 40 proc.), ši valstija ant kortos yra pastačiusi daugiau nei bet kuri kita. Laimei, kaip pažymi Russellas Greenas, tarptautinės ekonomikos ekspertas iš Rice universiteto Bakerio visuomenės politikos instituto, teksasiečiai turi didelės įtakos Trumpo administracijoje.
Štai svarbiausi dalykai, kuriuos turite žinoti apie naująsias derybas dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties.
Vyriausieji derybininkai
JAV: Johnas Melle, JAV prekybos atstovas vakarų pusrutuliui, bus atsakingas už derybų eigą. Jis JAV Prekybos rūmuose – didžiausioje pasaulio verslo organizacijoje – dirba nuo 1988-ųjų ir per tą laiką ėjo įvairias pareigas, susijusias su Meksika, Kanada, Karibų jūros regionu ir Centrine Amerika.
Meksika: Kennethas Smithas Ramosas, Meksikos ambasados Vašingtone Prekybos ir NAFTA biuro direktorius, yra daug patirties turintis prekybos ekspertas, pradėjęs savo karjerą nuo darbo Meksikos derybų komandoje formuojant pirmąjį NAFTA susitarimą 1990-aisiais.
Kanada: Steve‘as Verheulas, Kanados vyriausiasis prekybos derybininkas nuo 2009 m., vadovavo Kanados dialogui vykstant deryboms dėl Išsamiojo ekonomikos ir prekybos susitarimo (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) tarp Europos Sąjungos ir Kanados, kuris buvo pasirašytas 2016-ųjų spalio 30 d. Anksčiau jis taip pat dirbo Kanados agrokultūros tarptautinės prekybos politikos departamente, kur dalyvavo pirmosiose NAFTA derybose, o taip pat Urugvajaus Daugiašalių prekybos derybų raunde – kuris tapo vienu didžiausiu prekybos susitarimu istorijoje, jį pasirašius 123 šalims.
Prekybos deficitas
JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeras tvirtina, kad Trumpo administracija yra pirmoji, įtraukusi prekybos deficito – t.y. lygio, kuriuo importas viršija eksportą – mažinimą į pagrindinius tikslus derantis dėl naujojo laisvosios prekybos susitarimo.
Nuo to laiko, kai įsigaliojo NAFTA, prekių mainai su Meksika pasikeitė nuo $1,3 mlrd. perviršio iki $64 mlrd. deficito. Tuo tarpu prekybos deficitas su Kanada siekia $11 mlrd.
Kennethas Smithas Ramosas, Meksikos atstovas NAFTA deryboms, teigia, kad toks deficitas yra palyginti kuklus, įvertinus bendrą tarpusavio prekybos lygį ir JAV-Meksikos produkcijos grandinių integraciją. Svarbu tai, kad Teksasui (ir kitoms valstijoms) gali smarkiai smogti bet kokie importo tarifai, kuriais gali būti siekiama sumažinti deficitą, nors kalbos apie tarifus pamažu išnyko. Gali būti, kad įtampa dėl deficito taps šunimi, kuris tik loja, bet niekada nekanda.
Agrokultūra
Agrokultūrinė prekyba tarp trijų NAFTA šalių dabar siekia apie $85 mlrd. per metus vertę. Pasak Teksaso A&M universiteto, valstija 2016-aisiais eksportavo $833,5 mln. vertės augalinės ir gyvulinės kilmės produktų į Meksiką, ir $875,1 mln. vertės tokių produktų į Kanadą.
Pataisos dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, įtrauktos į Lighthizerio liepos 17-ąją paskelbtą santrauką dėl derybų tikslų, užkirstų kelią NAFTA partnerėms pasinaudoti baime dėl maisto saugos ir ligų siekiant įgauti pranašumą rinkoje bei sustabdant tam tikrų produktų importą. Pavyzdžiui, Kinija net 14 metų naudojosi 2003 m. kilusia baime dėl galvijų kempinligės, kad išlaikytų savo rinką uždarą JAV jautienai. Amerikos bulvių augintojai teigia, kad panašiai prieš amerikietiškas bulves yra nusistačiusi ir Meksika.
Jautiena
Meksika yra antra didžiausia JAV jautienos eksporto rinka pagal apimtį, Kanada – ketvirta. Galvijų prekyba pasirašius NAFTA sutartį taip pat smarkiai išaugo savo mastais, ir dabar jaučių augintojai neretai apgyvendina savo jaunus galvijus į šiaurę ar pietus nuo sienos, kad sumažintų išlaidas jų pašarui ir laikymui.
Kukurūzai
Meksikai didinant savo galvijų ir kiaulių auginimo mastus, šalis jų pašarui importuoja ir vis daugiau grūdų iš JAV. Amerikos kukurūzų augintojai praėjusiais metais išsiuntė daugiau nei $2,5 mlrd. vertės kukurūzų eksporto į Meksiką, arba maždaug 28 proc. viso Jungtinių Valstijų kukurūzų eksporto. Nenuostabu, kad ūkininkai sunerimo, kai Meksika paskelbė pradedanti derybas dėl kukurūzų pirkimo iš Argentinos ir Brazilijos. Tiesa, ekonomistai pažymi, jog vargu ar tokios priemonės reikšmingai sumažins JAV kukurūzų eksportą į Meksiką.
Pieno produktai
Prezidentas Trumpas jau kuris laikas kritikuoja tai, ką JAV gamintojai vadina nesąžininga Kanados pieno pramonės apsauga. Kanados „nacionalinių ingredientų strategija“ nustato žemas kainas vietiniam smarkiai perfiltruotam pienui, kuris yra naudojamas sūrio ir jogurto gamyboje ir, priešingai nei amerikietiški pieno produktai, nėra apmokestinamas kanadietiškais tarifais. JAV gamintojai, praktiškai skęstantys pieno pertekliuje, kaltina Kanadą tyčia antkainiais išstumiant juos iš kanadietiškos rinkos.
Mediena ir akmens anglis
JAV ir Kanada kivirčijasi ir dėl taip vadinamos minkštosios, arba spygliuočių, medienos, Kanadai grasinant uždrausti JAV akmens anglies siuntas per Kanados uostus po to, kai Trumpas įvedė naujus tarifus kanadietiškai medienai, kad atsvertų Kanados subsidijas. Tai smogė rimtą smūgį ir Amerikos namų statybos pramonei, kur didelė dalis naudojamos medienos atkeliauja iš Kanados miškų.
Medvilnė
Didžiausias JAV medvilnės gamintojas yra Teksasas, kuris kliaujasi NAFTA, kad galėtų tinkamai konkuruoti su subsidijuota medvilne iš Kinijos, Indijos ir kitų šalių. Tarp 2014 ir 2016 m., Šiaurės Amerikos medvilnės rinka pasiekė maždaug $2 mlrd. kasmetinį augimą pagal žaliavinės medvilnės ir medvilnės produktų eksportą į užsienio rinkas.
Energetika
Pasirašius pirmąjį NAFTA susitarimą, Meksika atvėrė savo iki tol neliestas naftos ir gamtinių dujų atsargas užsienio tyrimams ir investicijoms. Didžiausia pergalė JAV kompanijoms būtų tokios NAFTA pataisos, kurios suteiktų daugiau politinio aiškumo Meksikoje, ypač dėl JAV gamtinių dujų eksporto, kuris jau teikia energiją daugiau nei ketvirtadaliui visų Meksikos elektros jėgainių. Nors šiandien eksportuoti gamtines dujas iš JAV į Meksiką yra visiškai legalu, problema yra ta, kad federalinė vyriausybė gali bet kurią akimirką atšaukti kompanijai išduotą leidimą, jeigu taip nusprendžia. Šią nežinomybę galėtų išspręsti susitarimo pataisa, kuri užtikrintų, kad kompanijoms nebereiktų gauti specialių federalinių leidimų, sako prekybos ekspertai.
Gamyba
Automobilių ir elektronikos pramonė yra labiausiai nukentėti galinti JAV gamybos sritis, tačiau, ekspertų teigimu, gali būti, kad dėl to NAFTA susitarimas niekuo dėtas – tiesiog Amerika yra netoli mažiau apmokamo darbo šalių, ir gamintojai tuo naudojasi, panašiai kaip ir Japonija iškelia savo darbo vietas į Korėja, Malaiziją, Vietnamą ar Kiniją. Vis dėlto, naujųjų derybų metu bus aptariama galimybė įtraukti pataisas dėl to, koks procentas JAV, Meksikos ir Kanados importuojamų produktų privalo būti iš pačių šalių. Priešingu atveju, gamintojams bus palankiau tiesiog ignoruoti susitarimą, sumokėti didesnius tarifus, ir perkelti darbo vietas į bet kurią pasirinktą šalį.
Įdomu tai, kad daugybė punktų, kuriuos Jungtinės Valstijos planuoja aptarti derybų metu, jau buvo įtraukti į Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį (Trans-Pacific Partnership, TPP), 12 šalių prekybos paktą, kurį Trumpas sustabdė savo pirmą darbo savaitę. Pavyzdžiui, Meksikai TPP būtų atvėręs prieigą prie Japonijos rinkos, o dingus tokiai paskatai, šalims gali būti kur kas sudėtingiau pasiekti susitarimą dėl NAFTA.
Vis dėlto, specialistai ragina neišsigąsti, jeigu manote, kad dabar ant kortos pastatyti visi tarpusavio prekybos santykiai – dažniausiai prekyba klostosi sava linkme net ir be jokių susitarimų. Svarbu bus tik užtikrinti, kad nusprendusi su Meksika ir Kanada derėtis dėl NAFTA susitarimo iš naujo, Amerika neperšoktų nuo vilko ant meškos.
