Europos Parlamentas ketvirtadienį nusprendė paremti Baltijos šalių iniciatyvą dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Už Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją Strasbūre balsavo 472 EP nariai, 19 balsavo prieš ir 33 susilaikė.

Ar gali Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl invazijos į Ukrainą vieną dieną atsidurti Hagos teisiamųjų suole? Atrodo, kad ši perspektyva priartėjo prie realybės, Vokietijai parėmus Baltijos šalių iškelktą specialiojo teismo idėją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock intensyviai ragina įsteigti tribunolą, kad būtų apeitas faktas, jog Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) negali patraukti Rusijos baudžiamojon atsakomybėn už agresijos „lyderystės“ nusikaltimą. Tačiau yra didelių kliūčių, kad toks tribunolas apskritai būtų sukurtas, jau nekalbant apie Rusijos vadovų teismą.

Kodėl specialusis tribunolas?

„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – aiškina europarlamentaras Andrius Kubilius.

Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 metais įsteigto teismo narės.

Tačiau nors Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018-ųjų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes.

Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.

Baerbock pasiūlė Hagoje, jei įmanoma, artimiausiu metu, įsteigti „naujo formato“ teismą. Pasak jos, teismas galėtų „savo jurisdikciją kildinti iš Ukrainos baudžiamosios teisės“, tačiau turėti tarptautinius prokurorus ir teisėjus bei gauti finansavimą iš užsienio.

Tai skirtųsi nuo pagal tarptautinę teisę įkurtų tribunolų, pavyzdžiui, tokio, koks buvo įkurtas dėl praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje vykusių karų buvusioje Jugoslavijoje. Ir nors Kambodžos bei Kosovo tribunolai taiko vietos įstatymus, jie negalėjo teisti dėl vienos valstybės agresijos prieš kitą.

Specialusis tribunolas būtų nukreiptas prieš Rusijos civilinę ir karinę vadovybę už įsakymą pradėti invaziją į Ukrainą ir jos priežiūrą, sakė Baerbock.

Nors TBT galėtų apkaltinti vietoje esančius Rusijos karius ir vadus, Vokietijos diplomatijos vadovė teigė, kad „svarbu, jog Rusijos vadovybė negalėtų reikalauti imuniteto“. Agresija buvo „pirminis nusikaltimas, įgalinęs visus kitus baisius nusikaltimus“.

Kartu Baerbock pasiūlė ilgainiui pakeisti TBT taisykles, kad jis galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresiją narystės neturinčias valstybes.

Kokios yra kliūtys?

TBT prokuroras Karimas Khanas, pirmadienį surengęs derybas su Baerbock, nepritaria Ukrainos siekiamo specialiojo tribunolo įsteigimui. Gruodį Khanas pareiškė, kad jis neturėtų būti „pasmerktas nesėkmei“ sukuriant specialųjį tribunolą, ir paragino tarptautinę bendruomenę sutelkti dėmesį į paramą jo paties tyrimui. Savo ruožtu Baerbock teigė, kad labai svarbu ir toliau remti TBT, ir tvirtino, kad toks tribunolas jam nepakenktų.

Tačiau kad specialusis teismas apskritai galėtų egzistuoti, jam reikalinga tarptautinė parama, o ją pasiekti gali būti sudėtinga.

Panašu, kad didžioji Vakarų pasaulio dalis tam pritaria: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino jį įsteigti gruodį, o Nyderlandai pasisiūlė šeimininkauti.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir  Rusijos vadovybę.

Tačiau likęs pasaulis greičiausiai būtų nusiteikęs mažiau entuziastingai.

„Girdžiu tuos kritikus, kurie reiškia susirūpinimą, kad toks kelias parodytų, jog mums rūpi karas, nes jis vyksta Europoje, ir aš pritariu tokiam susirūpinimui, todėl svarbu, kad kalbėtume su partneriais iš kitų regionų“, – pripažino Baerbock.

Tačiau didžiausia problema gali būti įtariamųjų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Rusija teigia, kad bet koks Ukrainos naudai įsteigtas tribunolas nebūtų teisėtas, todėl Maskva atsisakytų išduoti įtariamuosius. Ukraina galėtų išduoti suimtus rusus, tačiau tokiu atveju aukšto rango asmenys liktų nepaliesti.

„Jei Rusijoje nepasikeis režimas, Putinas ir kiti labai aukšto lygio vadovai turėtų išvykti iš Rusijos, kad galėtų būti suimti“, – sakė Leideno universiteto, esančio Nyderlanduose, viešosios tarptautinės teisės docentė Cecily Rose.