Didėjantis visuomenės nepasitikėjimas skiepais reiškia, kad kovoje su mirtinomis infekcinėmis ligomis, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus, pasaulis žengia žingsnį atgal, įspėjo ekspertai.
Plataus masto tyrimas parodė, kad 79 proc. apklaustų žmonių sutiko su tuo, kad skiepai yra saugūs. 7 proc. respondentų nesutiko su teiginiu, kad skiepai yra saugūs. 14 proc. nei sutiko, nei nesutiko su teiginiu.
Uždavus klausimą, ar skiepai yra veiksmingi, 84 proc. apklaustų žmonių atsakė „taip“. 5 proc. respondentų nesutiko su teiginiu, kad skiepai yra saugūs. 12 proc. apklaustųjų nei sutiko, nei nesutiko.
Tyrimo metu buvo apklausta per 140 tūkst. žmonių daugiau kaip 140 šalių. Apklausti 15 metų amžiaus ir vyresni asmenys, apklausą atliko „Gallup World Poll“.
Tyrimas parodė, kad didžiausias nepasitikėjimas skiepais yra Prancūzijoje. Trečdalis (33 proc.) Prancūzijos žmonių nesutinka su tuo, kad skiepai yra saugūs. Apskritai, mažiausias pasitikėjimo skiepais lygis yra Vakarų Europoje, kur daugiau nei penktadalis (22 proc.) žmonių nesutinka, kad skiepai saugūs, ir Rytų Europoje, kur 17 proc. nesutinka, kad skiepai yra veiksmingi.
Pasitikėjimas skiepais mažiausias dideles pajamas gaunančiose šalyse, tai siejama su „antivakserių“ judėjimo atsiradimu.
Didžiausias pasitikėjimas skiepais fiksuojamas mažas pajamas gaunančiose šalyse, pavyzdžiui, Bangladeše ir Ruandoje, kur beveik 100 proc. žmonių sutinka, kad skiepai yra saugūs, efektyvūs ir svarbūs vaikams. Pietų Azijoje pasitikėjimas skiepais siekia 95 proc., o Rytų Afrikoje – 92 proc.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo 2010 iki 2017 metų pasaulyje apie 169 mln. vaikų negavo pirmojo skiepo nuo tymų. Pastaraisiais metais fiksuojamas didelis susirgimų tymais padidėjimas.
Ukrainoje, kur pernai užfiksuotas didžiausias tymų atvejų skaičius Europoje (53 218 atvejų), tik 50 proc. žmonių pritarė, kad skiepai yra veiksmingi. Baltarusijoje taip manančiųjų procentas siekė 46, Moldovoje – 49 proc., o Rusijoje – 62 proc.
