Kai gubernatorius Bruce’as Rauneris pasiūlė 31 % sumažinti valstijos finansavimą valstybiniams universitetams, tuometinis Ilinojaus universiteto prezidentas Robertas Easteris sakė, kad tai neigiamai atsilieptų studentams. Tačiau vienintelė išvada, kurią Ilinojaus gyventojai gali padaryti iš Ilinojaus universiteto valdybos narių ir administratorių elgesio, yra tai, kad jie ir taip turi per daug pinigų, nemoka su jais elgtis, tad daugiau jiems duoti negalima.
O kokią daugiau išvadą būtų galima padaryti iš itin dosnių sutarčių, ilgos skandalų virtinės ir bandymų per ypatingą slaptumą išvengti ne tik visuomenės dėmesio, bet ir valstijos įstatymų kontrolės? Šis universitetas turi atsakyti į daugybę klausimų, nesvarbu, kiek valstijos lėšų jis gauna.
Pavyzdys – $500,000 įsipareigojimo įvykdymo priemoka rektorei Phyllis Wise, numatyta jos sutartyje tuo atveju, jei ji pareigas eis visus sutartus penkerius metus (terminas baigiasi kitais metais). Kadangi praėjusį ketvirtadienį ji atsistatydino, tai gera naujiena yra ta, kad universitetui neteks išmokėti šios sumos.
Bloga naujiena – universiteto vadovybė sutiko jai išmokėti $400,000 jos atsistatydinimo sutartimi. Visai neblogas variantas administratorei, kuri atsistatydino anksčiau laiko ir ne pačiomis garbingiausiomis aplinkybėmis.
Pažiūrėkime, kas bus toliau. Trijų narių vykdomasis universiteto valdybos komitetas, įskaitant naująjį pirmininką Edwardą McMillaną, turės balsavimu nuspręsti, ar išmokėti jai šią milžinišką sumą.
„Aš nemokėčiau $400,000 išeitinės išmokos žmogui, kuris pasielgė taip, kaip ji“, – sako buvęs valdybos pirmininkas Christopheris Kennedy.
Wise iš pareigų atsistatydino dieną prieš universitetui išviešinant apie 1 100 puslapių elektroninių laiškų, priklausančių jai ir kitiems administratoriams. Dauguma šių laiškų gėdingi ir keliantys klausimų dėl jų autorių etikos. Kol kas iš jų aišku tai, jog Wise dėjo pastangas, kad apeitų valstijos Informacijos laisvės aktą, universiteto reikalus spręsdama iš savo privačios elektroninio pašto paskyros ir ragindama kitus vengti oficialių komunikacijos kanalų (vieno jos išsiųsto laiško temoje įrašyta: „Į mano IL paštą nerašykite“).
Kodėl Wise norėjo išlaikyti savo susirašinėjimus paslaptyje nuo visuomenės, kuri jai moka atlyginimą? Galima nuspėti kelias situacijas – beje, jos visos galėjo būti sprendžiamos susirinkimuose ir kitais oficialiais kanalais.
Universitetą į teismą yra padavęs Stevenas Salaita – profesorius, kuriam buvo atimtas prieš tai pateiktas darbo pasiūlymas po to, kai jis savo Twitter paskyroje parašė keletą kontroversiškų žinučių, kuriose kritikuoja Izraelio veiksmus Gazos Ruože. Amerikos universitetų profesorių asociacija paskelbė rezoliuciją, kad universitetas „pažeidė profesoriaus Salaitos akademinę laisvę ir užmetė netikrumo šydą ant akademinės laisvės sąvokos ir teisės į ją“.
Universitetą į teismą taip pat yra padavusios septynios buvusios krepšininkės, kaltinančios trenerius sukūrus rasiškai priešišką aplinką. Jos, o taip pat buvę futbolo ir vyrų krepšinio komandų žaidėjai, tikina, kad buvo grasinama iš jų atimti stipendijas, taip pažeidžiant universiteto taisykles. Du futbolo žaidėjai kaltina trenerį Timą Beckmaną fiziškai juos užpuolus.
Universitetas turi galimybę pasukti nauja linkme. Jis turi naują prezidentą Timothy Killeeną ir naują valdybos pirmininką McMillaną, paskirtą gubernatoriaus Bruce’o Raunerio.
Tad pažiūrėkime, kaip vykdomasis komitetas sustabdys šią atsistatydinimo sutartį. Pažiūrėkime, ar visa valdyba sugebės susitvarkyti su krūva kitų sutarčių, žadančių milžiniškas išmokas, priemokas, kompensacijas, kurios palieka studentus ir mokesčių mokėtojus apmokėti iki absurdo išsipūtusias sąskaitas. Šios valstijos universitetų mėgstamiausias pasiteisinimas – „Mes norėtume, tačiau nieko negalime padaryti, mat administratorius, kurį mes ką tik (atleidome, pažeminome pareigose, išstūmėme ar dar kažką) turėjo tokią sutartį, kuri verčia mus mokėti.“ Tad gal būtų laikas nustoti sudarinėti sutartis, verčiančias jus mokėti.
Kileenas sako, kad Rauneris jam davė „namų darbų“ vasarai: išanalizuoti, kaip Ilinojaus universitetas gali prisidėti prie valstijos ekonomikos gyvinimo. Tačiau jis turi dar vieną užduotį: padėti universitetui išlipti iš problemų liūno, pademonstruoti gebėjimą tinkamai tvarkytis su pinigais ir tapti tokia institucija, kuri ir vėl keltų pagarbą ir pasididžiavimą. Užduotis nelengva, bet būtina.
