Praėjusią savaitę paskutiniame trečiajame skaityme Gruzijos parlamentas, o tiksliau – absoliučią balsų daugumą turintys valdantieji – priėmė naują šalies Konstituciją. Opozicijai balsavime nedalyvaujant, o pilietinei visuomenei reiškiant nerimą dėl valdančiųjų siekio ilgam įtvirtinti savo galią, svarbiausias šalies dokumentas tampa Gruziją skaldančiu, o ne vienijančiu veiksniu.
Konstitucinės šalies pertvarkos pažadas buvo vienas iš pagrindinių politinio aljanso „Gruzijos svajonė“, kuri de facto valdoma turtingiausio šalies žmogaus Bidzina Ivanišvilio, rinkiminių pažadų. Tai padėjo šiai politinei jėgai ne tik laimėti praėjusiais metais vykusius rinkimus, bet ir užsitikrinti konstitucinę daugumą parlamente. Sulaukus didelės visuomenės paramos, pirmasis valdančiųjų pasiūlytas naujos Konstitucijos projektas pasižymėjo gana svarbiais dominuojančiai politinei jėgai konkurencinį pranašumą atnešančiais aspektais. Pavyzdžiui, kad rinkiminio slenksčio neperžengusių partijų gauti balsai turėtų atitekti rinkimus laimėjusiai jėgai. Arba, kad partijos negalėtų dalyvauti koaliciniuose sąrašuose.
Todėl pirmasis Konstitucijos variantas susilaukė didelės kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir valstybių konstitucinių reformų atitiktį demokratiniams standartams vertinančios Venecijos komisijos atstovų. Dėl to po pirmųjų dviejų skaitymų birželį, kai išryškėjo nesutaikoma skirtis tarp valdančiųjų ir opozicijos, tiek Komisija, tiek ir Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis ėmėsi dialogo palaikymo vaidmens. Rugpjūtį įvykę pokalbiai rezultatų nedavė, todėl opozicinės jėgos atsisakė tęsti derybas ir ėmėsi savo, alternatyvios Konstitucijos versijos kūrimo. O „Gruzijos svajonė“ paskelbė, kad daugiau į jokias derybas neis ir pokyčių pasiūlytam dokumentui nedarys.
Galutinis priimtas Konstitucijos variantas atsižvelgė tik į šalutinius opozicijos ir prezidento reikalavimus. O naujoji Konstitucija įneša šiuos svarbius pokyčius.
Pirma, po kitų metų paskutinių tiesioginių prezidento rinkimų, Gruzija taps pilnai parlamentine šalimi, nes prezidentas bus renkamas specialaus organo, susidedančio iš parlamento narių bei savivaldybių tarybų atstovų.
Antra, kiti parlamento rinkimai 2020-aisiais dar vyks pagal dabar galiojančią mišrią rinkimų sistemą, bet nusileidžiant opozicijai rinkimų barjeras sumažintas iki 3 proc. bei leista partijoms jungtis į koalicijas. Tačiau tai tik vienkartinė lengvata, nes rinkimai 2024-aisiais jau vyks pagal proporcinę rinkimų sistemą, o minimi mažosioms partijoms naudingi elementai negalios.
Trečia, bus panaikinta nuolatinė Nacionalinė saugumo taryba, kuri dabar yra vadovaujama prezidento ir užtikrina Gruzijos gynybinių pajėgumų vystymą bei saugumą. Ją pakeis Nacionalinė gynybos taryba, kuri bus sušaukiama tik ekstremaliais atvejais. Taip pat pritarta ir daug kitų smulkesnių atnaujinimų, tačiau jie kėlė mažiau nesutarimų.
Tiesa, reikia pažymėti, kad nors, po Venecijos komisijos kritikos, valdantieji pažadėjo panaikinti nuostatą, pagal kurią nepadalinti mandatai atitektų tik rinkimų laimėtojams. Visgi tai šiuo balsavimu dar nebuvo įtvirtinta, o tik pažadėta tai padaryti sekančiomis Konstitucijos pataisomis. Tačiau tai – jau „geros valios“ ateityje klausimas ir galima opozicijos kontrolės priemonė.
Šioje situacijoje įdomus ir prezidento vaidmuo. Nors pats G. Margvelašvilis prezidentu tapo „Gruzijos svajonės“ dėka, Konstitucijos reformos kontekste jis stojo į opozicijos pusę, kadangi jis pasisako už institucijos, kurią atstovauja, vaidmens valstybėje išsaugojimą. Tuo pačiu ir noras būti perrinktu antrajai kadencijai. Prezidentas G. Marvelašvilis užsimena, kad gali vetuoti praėjusią savaitę valdančiųjų patvirtintą Konstituciją, tačiau „Gruzijos svajonės“ atstovai aiškiai pasakė, kad veto bus atmestas. Kita vertus, yra balsų, teigiančių, kad taip prezidentas tik kuria galios balanso iliuziją ir iš tiesų slapta remia vykdomas reformas.
Gruzijos Konstitucinės reformos padarinius valstybės veikimui įvertinti sudėtinga, nes naujoji Konstitucija veikti pradės tik po kitų metų prezidento rinkimų. Tačiau pats naujojo dokumento priėmimas, atnešęs daugiau įtampos nei santarvės šalyje, bei likę valdančiajai partijai palankūs nuostatai kelia rimtų abejonių, ar ilgainiui neįvyks vienos politinės jėgos valstybės užvaldymas.
Šaltinis: Bernardinai.lt
