Baigėsi 2020 metai, gera proga pažvelgti į juos jau iš šono, pasverti, paskaičiuoti. Susipažinus su Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos, Tarptautinės žurnalistų federacijos, kitų visuomeninių organizacijų informacija, galima drąsiai teigti, kad 2020-ieji į istoriją įeis  ne tik kaip beprecedentės pasaulinės pandemijos krizės metai, bet ir kaip žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų žudynių visame pasaulyje atgimimo metai. 2020 metais buvo nužudyta net 60 žurnalistų. Ir žudymų statistika vis didėjo. 2019 metais buvo nužudyti 49 žurnalistai. Tarptautinė žurnalistų federacija teigia, kad dabartinis žiniasklaidos profesionalų nužudymų skaičius yra toks pat, kaip ir buvo 1990 metais, kuriuos daug kas postsovietinėje erdvėje vadina baisiais, juodais ir panašai.

Juk panašiu laiku (1993 m. spalio 12 d.) Vilniuje buvo nužudytas žurnalistas Vitas Lingys, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje. Su juo teko kartu dirbti „Vakarinių naujienų“ dienraštyje. Tada ir vėliau, jam dirbant laikraštyje „Respublika“, jis pasireiškė kaip drąsus, tiesą nebijantis rašyti žurnalistas. Jis rašė apie nusikalstamų struktūrų veiklą, bandė su jomis kovoti, viešindamas surinktą informaciją ir buvo nušautas prie savo namų Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvėje. V. Lingio nužudymo organizatoriai buvo išaiškinti ir griežtai nubausti. Nužudymo užsakytojui ir žmogžudystę įvykdžiusiam teismo buvo paskirtos aukščiausios – mirties bausmės.

Tada buvo manoma, kad tokia nusikalstamumo banga jau niekada nepasikartos. Dabar, žvelgiant ne tik į Lietuvą, bet ir į platųjį pasaulį, atrodo, kad tokios optimistinės prognozės buvo nepagrįstos. Nes organizuoti nusikalstami karteliai, įvairūs ekstremistai, sektų smurtas ir toliau didina terorą tarp žurnalistų ir daug kolegų sumokėjo didžiausią kainą už laisvą ir tikrą žodį, už nepriklausomus pranešimus visuose pasaulio kampeliuose. Negailestingas nusikaltėlių baronų karaliavimas Meksikoje, ekstremistų smurtas Pakistane, Somalyje ir Afganistane, taip pat griežtų linijų netolerancija Indijoje ir Filipinuose, deja, prisidėjo prie nuolatinio kraujo praliejimo žiniasklaidoje.

Dabar mūsų kolegoms žurnalistams ypač pavojinga dirbti tokiose šalyse kaip Meksika, Pakistanas, Afganistanas, Sirija, Somalis, Indija ir Filipinai.

„Žiniasklaidos tendencijos per pastaruosius 30 metų, kaip ir pernai, visiems aiškiai parodo, kad nėra vietos pasitenkinimui. Reikia neatidėliotinai raginti padvigubinti mūsų pastangas sutelkiant dėmesį į didesnę žurnalistų apsaugą, didinti įsipareigojimus laikytis saugios žurnalistikos praktikos“, – sakė Tarptautinės žurnalistų federacijos  generalinis sekretorius Anthony Bellangeris.

Šiurpius skaičius apie žurnalistų būklę skelbia ir Žurnalistų gynimo komitetas (Committee to Protect Journalists – CPJ). Tai Niujorke įsikūrusi nevyriausybinė organizacija, ginanti žurnalistų teises visame pasaulyje. Anot CPJ, pernai pasaulyje buvo pasodinti už grotų net 274 žurnalistai. Tai rekordinis skaičius.

Baltarusijoje

Pastaruoju metu ypač kenčia mūsų kaimynai Baltarusijos žurnalistai. Jie sulaikomi beveik kas dieną, o savaitgaliais, kai vyksta masiškesni protestai, žurnalistų sulaikoma dar daugiau. Atrodo, kad Baltarusijos valdžia laikosi principo, kad svarbiau areštuoti ne protestuotojus, o tuos, kurie praneša apie įvykius šalies gyventojams, platina šią žinią užsienyje.

Laisvas žodis, suprantama, negali būti gniaužiamas. Lietuvos žurnalistai negali likti abejingi tam. kas dedasi už vos valandos kelio nuo Vilniaus. Baltarusijos žurnalistams, kurie savo profesine ir visuomenine veikla, nepaisydami grėsmių savo sveikatai ir net gyvybei, nesiliovė stiprinę ir skatinę demokratijos plėtrą, žmogaus laisvių ir teisių gynimo progresą ar įkvepia visuomenės solidarumą ir bendruomeniškumą, nuo šiol bus skiriama Vilties laisvės premija. Šios idėjos autorius ir mecenatas yra ūkininkas Kazys Starkevičius bei jo šeima.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija atsiliepė į viešą Kazio Starkevičiaus šeimos siūlymą įsteigti tokią premiją.

„Šiandien Baltarusijoje žurnalistai, kurie kasdien kalba, rašo ir rodo apie svarbiausius įvykius, apie žmonių gyvenimą ir santykius su valdžia – susiduria su milžinišku spaudimu. Jų svarbiausia misija – informuoti. Tai yra sudėtinga, tai yra pavojinga. Bet tai yra laisvė ir tai teikia vilties visiems Baltarusijos žmonėms. Todėl mūsų apdovanojimas skirtas kaimynų kolegų palaikymui ir džiaugiuosi, kad dvi giminingos Lietuvos žurnalistų organizacijos tai daro kartu,“ – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Tai premija už Laisvę, Viltį, Tikėjimą, Meilę. Tai premija visiems tiems, kas paviešino faktus. Tiems, kas papasakojo, kas vyksta Minske ar Breste dabar. Tiems, kurie kaunasi už dabartį ir ateitį. Kaip ir tiems, kurie kovėsi 1991-aisiais, kaip kautasi vėliau Maidane, Tbilisyje. Prisiminkime, juk ir mes buvom už visa tai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Medininkuose ir visur kitur. Tai atmintis visiems, kas rodė ir pasakojo ir pasakoja tiesą apie viską iš visų pasaulio kampų. Nepaisant mirtinų grėsmių. Tai premija žurnalistikai ir žodžio laisvei,“ – teigia Vilties laisvės premijos mecenatas Kazys Starkevičius.

2020 metų Vilties Laisvės premijos buvo paskirtos Baltarusijos žurnalistėms Jekaterinai Borisevič, Jelenai Tolkačiovai, Tatjanai Korovenkovai, Jekaterinai Andrejevai ir Darjai Čiulcovai. Šią grupę premijuoti pasiūlė Baltarusijos žurnalistų organizacijos. Drąsių ir tiesos sakyti nebijančių žurnalistų dėka pasaulis dabar žino apie įvykius Baltarusijoje.

Rusijoje

Ne geresnė padėtis ir Rusijoje, nors ten, išskyrus rusenančius protestus Chabarovske, atvirų masinio nepaklusnumo atvejų dabar nėra. Tragiškiausias, su žurnalistų gyvybe susijęs, įvykis atsitiko Žemutiniame Novgorode.

Vyresni žmonės dar prisimena gyvą ugnies fakelą Kaune, teatro kiemelyje, prieš 49 metus. Protestuodamas prieš sovietinę okupaciją tada susidegino Romas Kalanta. 2020 metų spalio 2 dieną Žemutiniame Novgorode, priešais Vidaus reikalų ministerijos miesto padalinio (policijos) pastatą, protestuodama prieš valdžios savivalę, susidegino žurnalistė Irina Slavina.

„Dėl mano mirties kaltinkite Rusijos Federaciją“ – toks buvo jos paskutinis įrašas Facebook‘e.

Irina Slavina buvo „Koza Press“ leidinio regioninio padalinio vyriausioji redaktorė. To tragiško įvykio išvakarėse, remdamiesi melagingu kaltinimu, policija jos namuose atliko kratą. Kratos metu iš Irinos Slavinos buto policija paėmė elektronikos prietaisus, asmeninius daiktus, dokumentus, sąsiuvinius su įrašais. Ji buvo bauginama, morališkai terorizuojama.

Šis atvejis atskleidė visiškos nevilties lygį, kai žiniasklaidos profesionalams valdžia ne tik neleidžia laisvai dirbti, bet ir juos moraliai terorizuoja. Tai privertė Iriną Slaviną žengti lemtingą žingsnį. Ji susidegino norėdama pareikšti ryžtingą protestą prieš valdžios gąsdinimo ir priekabiavimo kampaniją, prieš laisvo žodžio draudimą.

Dabar Rusijos valdžia atidžiai seka spaudą, tinklaraštininkus ir internetą. Už nepatikusį straipsnį ar jo paskelbimą savo socialiniame puslapyje internete žmonės susilaukia visokių represijų. Pritaikomi įvairūs baudžiamojo kodekso straipsniai: šmeižtas, kai jo nėra; terorizmo propaganda, kaip tai buvo žurnalistės Svetlanos Prokopjevos atveju, ar dar kas nors kita. Rusijos Dūmoje toliau svarstomi nauji žurnalistų darbo ribojimai. Šiuo požiūriu Rusija nedaug skiriasi nuo Lotynų Amerikos ar Afrikos diktatūrų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose

CPJ dėmesio centre atsidūrė ne tik diktatoriškos valstybės, bet ir pačios Jungtinės Amerikos Valstijos. Iki šiol JAV buvo pavyzdžiu žmogaus teisių bei spaudos laisvės srityse. Tačiau pastarųjų metų įvykiai šią nuostatą gerokai sudrebino. Epogėjumi tapo 2020 metai, kai JAV dėl įvairių priežasčių buvo sulaikyta net 110 žurnalistų. Tai, šaliai, kuri save laiko demokratijos tvirtove, yra negirdėta, nematyta. Manding, tokį valdžios elgesį skatino JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesys.

„Taip, šie metai yra rekordiniai, vertinant įkalintų žurnalistų skaičių. Tai stebime ne tik tokiose nedemokratinėse šalyse kaip Kinija, Turkija, Egiptas, Saudo Arabija, Rusija, Baltarusija ir Afrika. Žurnalistai patyrė represijas ir JAV, kur nueinanti administracija nejautė jokios pagarbos laisvai spaudai. Prezidentas Donaldas Trumpas dažnai kritikavo ir užsipuldavo žurnalistus, vadindamas kritiškus straipsnius  melagingomis žiniomis. Kai kuriems politikams sunku suvokti, kad be laisvos spaudos nebus ir demokratinės visuomenės,“ – Lietuvos žurnalistams sakė viena iš CPJ vadovių Gulnoza Said.

Blogai ir tai, kad toks arogantiškas, priešiškas žurnalistams JAV prezidento elgesys beveik tiesiogiai ar netiesiogiai skatino diktatoriškas valstybes, tokias kaip Saudo Arabija, Kinija, Turkija ar Egiptas, negerbti žurnalistų teisių, stabdyti laisvo žodžio plėtrą.

Todėl manęs nestebina, kad Donaldas Trumpas pralaimėjo JAV prezidento rinkimus. Žmogus, tokiu grubiu, priešišku elgesiu supykdęs praktiškai visą šalies žiniasklaidą, negali tikėtis sėkmės rinkimuose. Donaldo Trumpo pavyzdys turėtų būti gera pamoka visiems politikams, kaip nereikia elgtis su žurnalistais.

Dabar dedama daug vilčių į naujai išrinktą JAV prezidentą Joe Bideną. CPJ paskelbė rekomendacijas būsimai jo administracijai, ką daryti, kad JAV vėl taptų spaudos laisvės gynimo pasaulyje lydere. Pasak CPJ, spaudos laisvė turi vėl tapti vienu svarbiausiu JAV užsienio politikos prioritetu, o naujasis prezidentas turėtų įsteigti ypatingojo prezidento pasiuntinio spaudos laisvei pareigybę.

Tikėkimės, kad naujasis JAV prezidentas tai išgirs.

Tikėkimės, kad ir naujoji Lietuvos valdžia gerbs laisvą žodį, ir nesielgs taip, kaip valdžios netekusi Valstiečių partija, kurios vadai bandė dėti apynasrį nepriklausomai žurnalistikai.

Vytautas Žeimantas