Daugybę amžių pažangos variklis buvo tikėjimas, drąsa, entuziazmas. Tuo remiantis jau 73 metus lietuviškoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos sodyboje Putnam (Connecticut) tęsiama kasmetinio pikniko tradicija. Deja, 2020-aisiais ilgalaikę tradiciją sustabdė pandemija.
Liepos pabaigoje rengiamas didžiausias JAV rytinėje pakrantėje lietuvių suartėjimo piknikas į būrį sutraukia ir vyresnius dalyvius, ir jų vaikus, ir vaikaičius. Jie kasmet suvažiuoja ne tik iš aplinkinių valstijų, bet ir kitų kraštų. Šventės dalyvius sieja bendra kalba, kultūra, istorija, tikėjimas, bendri tikslai bei siekiai, praeitis ir išgyvenimo problemos. Vienuolių sodyboje rengiama šventė lietuvių širdyse palieka tokius nepakartojamus įspūdžius, kokių neįmanoma papasakoti keliais žodžiais ar parodyti keliose nuotraukose. Kokia gi buvo šios tradicijos priešistorė?
Pradžių pradžia buvo 1946 metų liepos 28 dieną, kai Naujosios Anglijos seserų vienuolių sodyboje (Connecticut) buvo sušauktas pirmasis rėmėjų suvažiavimas ir įkurta Rėmėjų Gilda. Pirmasis piknikas prasidėjo šv. Mišiomis tuometiniame klojime netoli vienuolyno. Pasakojama, kad susirinkusieji netilpo klojime įrengtoje salėje (dabartiniame Raudondvaryje). Tomis dienomis seserų sodyboje vyko „Immaculata“ mergaičių stovyklautojų atostogos, tad jos dainavo, šoko, vaidino ir šventėje.
Beje, tais laikais tarp moksleivių, gimnazistų plėtėsi, stiprėjo lietuviška veikla: buvo steigiami mergaičių chorai, tautinių šokių grupės, vaidybos, dailės, literatūros rateliai, „Dainavos“ klubas. Buvo pradėti leisti leidiniai „Mūsų draugas“, „Raudondvario padangėje“. O 1950 metų pikniko šventėje buvo aukojamos išeivijos lietuvių šv. Mišios, kurių metu buvo minimas liūdnas faktas – Lietuvos okupacijos ir aneksijos 25-metis.
Pirmojoje šventėje dalyvavo ir marijonų generolas iš Romos, vyskupas Pranciškus Būčys, vėliau – Bostono kardinolas. Nuo 1962–1963 metų buvo rengiamas lauko kryžiaus kelio šventinimas. 1980 metais pikniko šventėje buvo pašventintas naujo vienuolyno ir atsinaujinimo centro kertinis akmuo. 1990-aisiais pikniko dalyvius linksmino folkloro ansamblis „Griežlė“ iš Lietuvos. 2003 metais seserys atšventė vienuolijos 85-metį. 2005 metų pikniko šventėje buvo pagerbti Sausio 13-osios laisvės gynėjai, eisenoje buvo nešamos žuvusiųjų nuotraukos su užrašytais jų vardais ir metais.
2011-aisiais baimintasi, kad pikniko galbūt jau nebebus, mat sesės stokojo jėgų jam organizuoti. Tačiau buvo suburtas Pikniko organizacinis komitetas, kuriam vadovavo Aidas Kupčinskas, susirinko per 100 savanorių ir Amerikoje išgarsėjusi lietuvių šventė vėl rengiama.
Pikniko šventė, puoselėjanti tautines, religines bei kultūrines šaknis, prisidedanti prie amerikietiško gyvenimo įvairumo ir turtingumo, paprastai prasideda šv. Mišiomis. Jų metu meldžiamasi už iškeliavusius ilgamečius pikniko organizavimo pagalbininkus ir dalyvius, susirinkusieji drąsinami plėtoti lietuvius vienijantį gilesnį tikėjimo suvokimą, maldos ir meilės vieningumą. Šv. Mišias per pikniko šventę yra aukoję kunigai Stasys Yla, Valdemaras Cukuras ir Vaclovas Paulauskas, prelatai Jonas Balkūnas ir Mykolas Pranciškus Juras, kunigas Jonas Puodžiūnas OFM, salezietis kunigas Izidorius Sadauskas, prof. dr. Arvydas Žygas, pranciškonas vienuolis Aurelijus Gricius, taip pat – svečiai iš Lietuvos: pranciškonų dvasininkas Astijus Kungys, Kretingos seminarijos dvasininkas Alvydas Virbalis OFM, kunigas Algimantas Gudaitis, vietinės diecezijos (Norwich) vyskupas Mykolo Cote.
Lietuvių pikniko šventėje yra dalyvavę šioje apylinkėje gyvenę ir tokie žinomi žmonės kaip poetas bei eseistas Aistis Jonas Aleksandravičius su žmona Aldona Grajauskaite, matematikos profesorius ir visuomenės veikėjas bei žemaičių etnokultūros tyrinėtojas, vienas Kretingos muziejaus įkūrėjų Ignas Končius, agronomai Stasys Miknius su žmona Elena Smilgevičiūte, dainininkas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius Jonas Banys, pedagogė, istorikė, visuomenės veikėja Emilija Putvytė, moterų šaulių ir visuomenės veikėja, Vlado Putvinskio-Pūtvio dukra Sofija Putvytė-Mantautienė, dr. Antanas Matukas, prof. dr. Balys Mikaila, nusipelnęs inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, pedagogas ir ateitininkas Jurgis Mikaila, Juozas Vembrė, dr. Juozas Kriaučiūnas, dailininkas Jurgis Juodis, dailininkas ir grafikas Vytautas Ignas, dailininkai Adomas Galdikas su žmona Magdalena, Kazys Varnelis, Viktoras Vizgirda, Irena Mitkutė, Danutė Aleknienė, matematikos profesorius ir kompiuterių specialistas bei poetas Česlovas Masaitis, lietuvių skautų Anglijos rajono brolijos vyriausiasis skautininkas Juozas Bružas (Bružinskas) su žmona Rima, kunigo Jono Mačiulio-Maironio dukterėčia, vaikų rašytoja Danutė Lipčiūtė-Augienė (pagal jos kūrybą šventėms buvo statomi pasirodymai). Šiuo metu gyvenančios poetė ir rašytoja vienuolė sesė Onutė Mikailaitė, poetė Danguolė Sadūnaitė.
Pastaraisiais dešimtmečiais lankėsi JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) Krašto valdybos (KV) pirmininkas Vytas Maciūnas (Philadelphia, Pennsylvania), savanorė, JAV LB KV sekretorė Marija Remienė (Westchester, Illinois), JAV LB KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė-Rosen (New Haven, Connecticut). JAV LB KV nariai prof. dr. Rimas Vaičaitis (Long Island, New York), dr. Elona Vaišnys, Švietimo tarybos pirmininkė Daiva Navickienė, Juozas Kazlauskas, Tomas Mitrulevičius – lietuvius skatino tęsti lietuvybės puoselėjimo darbus, ragino užsisakyti ir išeivijoje palaikyti lietuvišką spaudą. Šventėje dalyvavo bei sveikinimo kalbas sakė VLIK’o pirmininkas prelatas Mykolas Krupavičius, ambasadoriai Anicetas Simutis ir Juozas Paplauskas, Lietuvos konsulato New York konsulai Petras Anusas, Rimantas Morkvėnas, Jonas Paslauskas, Valdemaras Sarapinas, New York generalinė konsulato vadovė Gitana Skripkaitė. Pranešimus skaitė dr. Kazys Bobelis, Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus patarėja Skirmantė Kondratienė, mokslininkai dr. Algimantas Liekis, dr. Domas Kaunas, Silvija Vėlavičienė ir kiti.
2011 metais šventėje lankėsi „America LTV“ žurnalistas Mykolas Gudelis (New York), drauge su operatore filmavęs, daręs reportažus Amerikoje gyvenantiems lietuviams. Seserų vienuolių sodybos Raudondvario svečių namuose buvo rodomas filmas apie popiežiaus Jono Pauliaus II lankymąsi Lietuvoje, rengtos parodos ir lituanistinių mokyklų vedėjų-mokytojų posėdis. Poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų knygų rašytojas Vytautas V. Landsbergis skaitė savo sukurtas pasakas, dainavo dainas ir vedė istorijos pamokas, pasakojo, kaip kuriamas filmas. Susitikimo metu jis parodė „Neringos“ stovykloje sukurtą filmą apie partizanus, kurį režisavo ir filmavo jaunas vadovas Dainius Bukauskas iš Lietuvos. Svečių namuose buvo surengta ekspozicija apie palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Vyriausioji vienuolijos sesuo Ignė pasakojo apie palaimintojo 85-ąsias mirties metines ir jo pakėlimo į Vilniaus arkivyskupo sostą 25-metį. 100-ojo gimtadienio proga Raudondvaryje buvo pagerbta garbaus amžiaus vienuolė sesuo Palmira (Petronėlė Kavaliauskaitė).
„Alkos“ archyve-muziejuje buvo galima aplankyti ekspozicijas bei biblioteką, įsigyti dailės dirbinių bei knygų, daug lietuviškos atributikos arba auka paremti „Alką“. Visada labai įdomu aplankyti šviesaus atminimo kunigo prof. Stasio Ylos sukurtą Mindaugo pilį, į kurią įmūrytos plytos ir iš Vilniaus Gedimino bei Trakų pilių. Lankytojus prie pilies pasitinka pasipuošusios Viduramžių ponios. Beje, vienuolijos kapelionas St. Yla aktyviai bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, nuo 1955-ųjų buvo JAV LB pirmosios tarybos narys. Jis buvo aktyvus skautų Vyriausiosios Tarybos ir Ateitininkų federacijos tarybos narys, o nuo 1963-ųjų – Ateitininkų federacijos vyriausiasis dvasios vadas (Youtube galima pamatyti Irenos ir Francio Valių 2011 metais sukurtą trumpą informacinį filmą).
Pastaraisiais metais pikniko ruošos komitetas Raudondvario kieme įvedė naujieną – skrybėlių konkursą bei „frisbee golf“ turnyrą. Konkurse buvo renkamos trys nominacijos: „Gražiausia“, „Kūrybingiausia“ ir „Linksmiausia“. Skrybėles demonstravo ir jauni, ir seni, ir moterys, ir vyrai, ir vaikai, o laimėtojas buvo apdovanotas prizais.
Nė vienas pikniko dalyvis neaplenkė Rožių sodelio, kuriame vyko lietuviška mugė, kur kiekvienas galėjo ne tik akis paganyti, bet ir įsigyti suvenyrų, rankdarbių, paveikslų, gintarų ir net baldų, pagamintų iš beržo. Mažuosius linksmino skautai, kvietė pajodinėti poniais.
O koks piknikas be vaišių? Lietuviškos virtuvės kvapai kvietė vaišintis sumanių šeimininkių pagamintais šaltibarščiais, naminėmis dešrelėmis su raugintais kopūstais, kepta vištiena, karka su žirniais. Vienuolių seserų virtuvės šeimininkės patiekė kugelio, savanorių gaminto rūgpienio, o pasivaišinę vienuolės sesers Paulės pagaminta gira ne tik nuotaiką pataisydavo, bet ir pirko jos parsivežti namo bei pavaišinti kaimynus. Eilės driekėsi prie bendruomenės šeimininkių paaukotų pyragų, saldėsių, kavos. Tie, kas augo valgydami lietuvišką juodą duoną, džiaugėsi vienuolyno šeimininkių iškeptais pyragais, rugine duona.
Nuo pat ryto pasimeldus, pasibičiuliavus, apsipirkus ir prisivalgius, vakarop laukė linksmiausia pikniko dalis, paprastai vainikuojanti šventę – linksma, katalikiška, lietuvišką dvasią bei lietuvybės siekius skleidžianti „Neringos“ vaikų stovyklos meninė programa. Stovyklos vadovės įvairiu metu buvo Regina Kulbytė, Dana Vainauskienė. Aldona Lingertaitienė yra pasakojusi, kad į stovyklą atvykdavo lietuviukai iš Teksaso, Floridos, San Francisko, Kanados ir net Kinijos. Nuostabiame gamtos kampelyje dvi savaites stovyklautojai buvo mokomi lietuviškų dainų, giesmių ir šokių. Su jais yra dirbę šokių mokytojai iš Lietuvos Edgaras Šnipaitis ir Gintaras Vilčiauskas. Jaunimas stovykloje ugdomas katalikiško tikėjimo pagrindu, mokomas puoselėti tautiškąsias ir pilietines vertybes, kad ateityje galėtų vieningai dirbti Lietuvos labui. Vaikai įsijausdavo į partizanų vaidmenis, mokėsi gaminti lietuviškus patiekalus.
Stipria lietuvybės dvasia ugdyti Jungtinėse Valstijose gyvenantys lietuvių vaikai puikiai jaučia Lietuvos kultūrą, papročius. Visada rengiama teminė „Neringos“ stovyklautojų programa: minėtos Žemaičių krikšto 600-osios metinės, S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-metis, vaikų bei vadovų šokiai ir dainos atspindėjo pirmojo lietuvių poeto kunigo Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Programą rengė Vytauto Didžiojo universiteto šokių ansamblio „Žilvitis“ vadovas Edgaras Šnipaitis ir ansamblio „Tūto“ vadovas Gintaras Vilčiauskas, programos koordinatoriai buvo dr. A. Lingertaitienė, etnokultūros specialistė Birutė Nemčinskienė, joje dalyvavo Nijolė Klimik, Gaila Narkevičienė, Renata Vilčiauskienė, Dainius Bukauskas, mecosopranas Miglė Žaliukaitė ir vadovai.
Lietuvių piknikas paprastai baigiamas loterija, kurioje galima laimėti rėmėjų (pvz., Šimkų draudimo bendrovės auka) kelionę į Lietuvą, 500 dolerių dovanų čekį („Taupos“ Bostono Kredito Unijos auka), raguolį-šakotį (Juozo ir Elzbietos Liudžių auka), 100 dolerių čekį (Pikniko ruošos komiteto auka).
Šventės organizacinio komiteto vienuolių atstovė vyresnioji sesuo Ignė šventės organizatoriams, savanoriams, dalyviams, svečiams ir visiems, prisidėjusiems prie tradicine tapusios šventės, paprastai padėkoja už surinktas aukas, vienuolijos darbams paaukotus pinigus.
Pabrėžiama, kad esame lietuviškai kalbanti tauta, turime gilias tradicijas, tad reikia pasistengti, kad kuo daugiau vaikų vasaras leistų tautiškoje aplinkoje, lietuviai stengtųsi atvykti ir palaikyti tokias šventes. Neabejojama, kad šventės-pikniko tradicija Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų sodyboje bus tęsiama ir pandemijai pasibaigus, kol lietuviai gyvuos!
Irena Valys
Francio Valio nuotraukos
Filmuota dokumentika: Mindaugo pilis. Nykstantis palikimas Amerikoje. Autorius Francis Valys
