Centrinis Kalifornijos slėnis labiausiai garsėja kaip beveik 25 % viso šalies maisto tiekėjas, įskaitant 40 % visų kasmet suvartojamų vaisių ir riešutų. Tačiau šiandien tokiuose provincijos miesteliuose kaip 22 tūkstančius gyventojų turinčiame Patersone aštrėja benamystės problema, iš dalies nulemiama labai netikėto šaltinio: Silicio slėnio.
Milijonus dolerių siekiančios namų kainos vos už 85 mylių į vakarus esančiuose San Fransisko ir San Chosė miestuose privertė nuosavybės ieškančius didmiesčių gyventojus paieškas išplėsti į aplinkinius regionus. Gyventojų surašymo duomenimis, nuo 2000 metų Patersono populiacija išaugo dvigubai. Kaip ir vidutinės būstų nuomos kainos, kurios nuo $900 2014-aisiais pakilo iki beveik $1,600 pastaraisiais mėnesiais, atskleidžia butų duomenų bazės „Rent Jungle“ duomenys. Išaugusios nuomos kainos, kurios daugumai vietinių gyventojų yra neįkandamos, smarkiai prisidėjo prie socialinių miesto problemų, tokių kaip kelių vietinių žemės ūkio bendrovių užsidarymas ir augantis draudžiamų medžiagų vartojimas.
„Nuomos kainos Patersone yra absurdiškos, – sako vietinės pelno nesiekiančios organizacijos „Community Housing & Shelter Service“ programų vadovė Romelia Wiley. – Kas dėl to kaltas? I-5.“
Šiuo greitkeliu į gerai apmokamus darbus San Fransisko įlankos pakrantėje kasdien vykstančių žmonių iš Centrinio slėnio dalies, kuriai priklauso ir Patersonas, skaičius nuo 1990 m. iki 2013 m. išaugo daugiau nei du kartus ir pasiekė apie 65 000 žmonių, arba mažiausiai 15 % visos vietinės darbo jėgos, atskleidžia Ramiojo vandenyno regiono universiteto analizė.
Turlockas, vienas sparčiai augantis Centrinio slėnio miestas, praėjusių metų rugpjūtį atidarė greitųjų autobusų su nemokamu bevieliu internetu maršrutus, kursuojančius į San Fransisko įlankos traukinių stotis. Plėtros šalininkai, tokie kaip San Fransisko įlankos taryba, remia tokius pasiūlymus, kaip išplėsti susisiekimą geležinkeliais tarp Centrinio ir Silicio slėnių, įskaitant naujo greitųjų traukinių kelio atidarymą. Ši grupė prognozuoja „šiaurės Kalifornijos megaregioną“, varomą į priekį augančių darbo vietų technologijų sektoriuje, kai tuo tarpu apgyvendinimu visus aprūpins Centrinis slėnis.
„Čia gyvenančios šeimos negali konkuruoti su dirbančiaisiais Silicio slėnyje“, – sako Michele Gonzales, vietos būstų tarnybos direktoriaus pavaduotoja.
Patersono miestelį 1908 m. įkūrė „Patterson Ranch Company“, kuri miestą planavo kaip provincijos mini Paryžiaus ar Vašingtono versiją, su bulvarais, spinduliais išeinančiais iš apvalaus miesto centro. Šis planas vis dar išliko mažyčiame senamiestyje, kuriame netrūksta nedidelių mechanikos dirbtuvėlių ir kavinukių, tačiau į pakraščius, link migdolų giraičių, pastatai palaipsniui išauga.
Patersono pakraštyje, prie išvažiavimo į greitkelį, atsidarė milžiniškas „Amazon“ užsakymų vykdymo centras, bet kitų gerai apmokamų darbų čia rasti sunku. Tikras praeities klestėjimo priminimas yra didžiulis betono blokas, ant kurio iki 2009 m. stovėjo pomidorų konservavimo fabrikas. Dabar čia pilna prekių vežimėlių ir drabužių: buvusi gamykla tapo improvizuotu benamių miesteliu.
Skirtingais miesto ir apygardos skaičiavimais, Patersono benamių populiaciją bet kurią metų naktį sudaro mažiausiai 60-80 žmonių, kai vos prieš trejus metus tokių žmonių buvo mažiau nei 20. Šis skaičius yra mažesnis nei San Fransiske ar Los Anžele, tačiau Patersono kontekste jis neturi precedento.
Per paskutinį gyventojų surašymą visoje apygardoje buvo 1 400 benamių, o dar 18 000 buvo laikomi atsidūrę „ant benamystės ribos“, t.y. nakvojantys automobiliuose, moteliuose ar pas pažįstamus ant sofos.
„Jei gautume visiškai naują benamių prieglaudą, šiandien pat ją pilnai užpildytumėme“, – sako maždaug 20 mylių nuo Patersono esančio Modesto miesto benamių prieglaudos direktorius Kevinas Carrollas.
„Mes esame ant tikros katastrofos ribos“, – sako jis, pridurdamas, kad kas mėnesį jis negali priimti apie 30 moterų ir vaikų dėl lovų trūkumo.
Patersone socialinių paslaugų praktiškai nėra, kas nestebina, turint galvoje, kad miestelis neturi net savo policijos. Benamiams pagalbos ranką bando ištiesti pelno nesiekiančios organizacijos ir religinės bendruomenės. Štai, pavyzdžiui, grupė, pasivadinusi „Trust in Jesus Cuisine“, kasdien benamiams organizuoja nemokamus pietus.
