Drąsios idėjos Lietuvai neša tarptautinį pripažinimą architektų bendruomenėje. Jauni vilniečiai architektai triumfuoja už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės. Pietų Korėjos sostinė Seulas jų sprendimą pasirinko ekologiško tilto statybų projektui, kurio vertė sieks apie 9,15 mln. eurų.
Seule pastaruoju metu realizuojamas ne vienas ambicingas architektūros projektas, stebinantis tiek užmojais, tiek inovatyviais sprendimais. Urbanistinį Pietų Korėjos sostinės peizažą transformuoja ne viena tarptautinį pripažinimą pelniusi architektų kompanija. Dabar į išrinktųjų klubą pateko ir architektai iš Lietuvos. Konkurse 60 metrų ilgio ekologiško tilto projektui parengti triumfavo tarptautinė komanda KILD: Vilniuje gyvenantis ir dirbantis gruzinų kilmės architektas Ivane Ksnelašvilis ir trys lietuviai architektai – Petras Išora, Ona Lozuraitytė bei Dominykas Daunys.
Lietuvos architektų projektas parinktas Yangjaegogae tiltui pietinėje Seulo dalyje, kuris drieksis virš 11 juostų greitkelio ir sujungs abipus jo esančius kalnų masyvus. Vilniečiai Seulo konkurso komisijos simpatijas pelnė pasiūlydami įspūdingą ir Pietų Korėjos gamtos įkvėptą sprendimą. Žiūrint į projektą, susidaro įspūdis, lyg tai būtų natūraliai susiformavęs takas virš greitkelio, „įrėmintas“ šiuolaikinės tilto konstrukcijos.
Projektas pritaikytas tiek žmonėms, tiek gyvūnams. KILD architektų sprendimas – patogus takas pėstiesiems ir šalia sukurtas natūralus landšaftas, kuriuo virš greitkelio galės keliauti gyvūnija. Horizontalioji tilto dalis skirta žmonėms pereiti iš vieno parko į kitą, o dalis su nuolydžiu, atkartojanti kalno reljefą, skirta susijungti dviem abipus greitkelio esančioms ekosistemoms. Tiltą numatoma apželdinti vietoje augančia augmenija: medžiais, krūmais ir žolėmis. Projekte daug dėmesio skirta gyvūnus maistu viliojantiems ir jiems pastogę kuriantiems medžiams ir krūmams – numatytos bent penkios vietinių ąžuolų rūšys, lazdynai ir ilgaspyglės pušys.
Šis projektas – dalis Seulo „žaliojo žiedo“ programos. Tai kompleksinis urbanistinis projektas, kuriuo Pietų Korėjos sostinėje siekiama diegti inovatyvius architektūrinius sprendimus, derančius tiek su žmogaus veikla, tiek su gamta. Pagrindinis „žaliojo žiedo“ tikslas – sujungti miesto žaliąsias erdves taip, kad gyventojai galėtų nenutrūkstamai keliauti „žaliaisiais koridoriais“.
