Kadenciją baigiantys seimūnai ketvirtadienį priėmė naujojo Darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo kitų metų pradžios, pataisas, kuriomis siekiama padidinti darbuotojų garantijas ir socialinį saugumą darbe. Už kodekso pakeitimus balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai.
Naujame kodekse Seimas sugrąžino nuostatą, kad, kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojo naudai, taip pat nutarta apskritai atsisakyti nenustatytos apimties („nulinių“) darbo sutarčių.
Kai darbuotojas pats nutrauks darbo sutartį dėl ligos, neįgalumo, prastovos, nemokamo darbo užmokesčio arba sukakus senatvės pensijos amžiui, taip pat dėl šeimos nario slaugos, jam bus išmokama ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė, o jeigu darbo santykiai tęsis trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Seimas taip pat nusprendė trigubinti įspėjimo terminus darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų – apie darbo sutarties nutraukimą jiems reikės pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį. Jei tokie darbuotojai dirbs trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikės pranešti prie šešias savaites.
Kodekse nustatyta trumpesnė darbo diena prieš šventes – švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė bus sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.
Priimtomis pataisomis nutarta ilgesnes kasmetines atostogas suteikti ne tik darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams, bet ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Jiems bus suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Be to, darbdaviai privalės į darbo laiką įtraukti viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis, naktį ir papildomą darbą pagal susitarimus. Patikslinta ir kasmetinių atostogų suteikimo eilės tvarka.
Seimas taip pat sugrąžino nuostatą, pagal kurią darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamų papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustatys ne kolektyvinės sutartys, o Vyriausybė.
Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad net ir po Seimo pataisų, kai kurie socialiniam žmonių saugumui svarbūs klausimai liko neišspręsti, todėl darbo santykių reguliavimą reikia koreguoti ir toliau.
„Seimas pritarė daugiau nei trečdaliui mano pasiūlymų, kuriuos teikiau vetuodama „buldozeriu“ priimtą naująjį Darbo kodeksą. Juos pasirašysiu. Tačiau tai tik pirmas žingsnis ir tik dalinis kodekso pataisymas. Lieka neišspręsta dar eilė socialiniam žmonių saugumui svarbių klausimų, todėl Darbo kodeksas turi būti taisomas toliau“, - ketvirtadienį sakė šalies vadovė.
Nors darbo santykius liberalizuojantys Darbo kodekso pakeitimai turėtų įsigalioti jau kitais metais, panašu, kad situacija gali gerokai pasikeisti, mat Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai yra minėję apie galimybę stabdyti kodekso įsigaliojimą.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė siūlysiąs pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. Anot jo, per pusmetį Darbo kodeksą iš naujo turės apsvarstyti Trišalė taryba. R.Karbauskis taip pat neatmetė galimybės, kad bus atidėtas viso įstatymų paketo, vadinamo socialiniu modeliu, įsigaliojimas.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę kritikavo tokią „valstiečių“ iniciatyvą, teigdamas, kad „tie žmonės nėra susipažinę su Darbo kodeksu “, tačiau neatskleidė, ar tai, jo nuomone, gali būti rimčiausia kliūtis derybose dėl valdančiosios koalicijos.
