NASA mokslininkai pranešė, kad kosminis zondas „Cassini“ rado įrodymų, jog Encelade, viename iš 62 Saturno palydovų, gali būti visų gyvybės atsiradimui reikalingų medžiagų.

„Cassini“ tyrinėjo iš Enceladą dengiančio vandenyno gelmių pro išorinį ledo sluoksnį prasiveržiančių geizerių sroves ir jose aptiko vandenilio molekulių. Tai gali reikšti, jog vandenyno gelmėse egzistuoja taip vadinamos hidroterminės angos, panašios į tas, kuriose, kai kurių mokslininkų nuomone, kažkada gimė ir gyvybė Žemėje.

Naujausiose savo išvadose, aprašytose žurnale „Science“, mokslininkai taip pat svarsto tikimybę, jog šiose Encelado povandeninėse angose galimai vyksta metanogenezės reakcija, be kurios neįmanomas mikrobinių gyvybės formų vystymasis. Vis dėlto, negalima atmesti ir galimybės, kad palydovas yra pernelyg jaunas, jog jame vyktų gyvybės atsiradimo procesai.

2004-aisiais paleistas kosminis zondas smarkiai padėjo praplėsti žmonijos žinias apie Saturną ir jo palydovus, iki šiol atlikdamas daugiau nei šimtu daugiau „artimų praskriejimo manevrų“ negu jų buvo atlikta per visą planetinių programų istoriją.

„Cassini“ savo darbą baigs šių metų rugsėjį, sudegdamas Saturno atmosferoje, o prieš tai persiųs į Žemę dar daugiau nuotraukų ir informacijos, padėsiančios sudaryti Saturno magnetinio ir gravitacinio laukų žemėlapius bei nustatyti planetos žiedų sandarą.

Įdomu tai, kad kita NASA mokslininkų komanda tik ką paviešino duomenis apie kitą vandens pasaulį, kuriame gali egzistuoti kokios nors gyvybės formos. Remiantis „Hubble“ kosminio teleskopo stebėjimais, mokslininkai daro išvadą, jog ir Jupiterio palydove Europoje egzistuoja iš gelmių besiveržiantys vandens geizeriai, kuriuose gali egzistuoti sąlygos atsirasti gyvybei. Turint omenyje tai, kad Europa yra keliais milijardais metų senesnė už Enceladą, tikimybė, kad joje egzistuoja mikrobinės gyvybės formos, gali būti dar didesnė.