NATO pajėgos turėtų būti nuolat dislokuojamos Rytų Europoje siekiant apsaugoti regioną nuo potencialios Rusijos agresijos, teigia du aukšto rango JAV pareigūnai naujoje ataskaitoje, kuri gali dar labiau padidinti įtampą su Maskva.
Likus vos kelioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, Nicholas Burnsas, buvęs JAV ambasadorius šiai organizacijai, ir generolas Jamesas Jonesas, buvęs vyriausias Aljanso karo vadas Europai, paragino Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje dislokuoti nuolatines oro, vandens ir sausumos pajėgas.
NATO šalys jau derasi dėl planų sukurti rotuojančias pajėgas, kurias sudarytų iki 4 000 karių, rytų Europoje. Batalionams vadovautų JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Kanada. Manoma, kad jungtinį susitarimą šiuo klausimu gynybos ministrai turėtų pasirašyti liepos 7 d. vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Tokiu būdu būtų patenkinti ilgamečiai kai kurių NATO narių prašymai pasiųsti į rytų Europą daugiau pajėgų.
Savo ataskaitoje nevyriausybinei organizacijai „Atlantic Council“ du buvę JAV aukšto rango įstatymų leidėjai teigia, kad NATO pajėgos turėtų būti dislokuotos tol, „kol Rusija išlaikys savo agresyvią poziciją“. Burnsas, kuris yra JAV kandidatės į prezidentus Hillary Clinton patarėjas, sakė, jog „nedidelis ir simbolinis“ nuolatinių pajėgų kiekis parodytų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jog NATO rimtai žiūri į kolektyvinę gynybą: „Mes kalbame ne apie pajėgų telkimą prie pasienio, bet apie pakankamą jėgą, kad Putinas ir visa Rusijos lyderystė suprastų, jog mes ginsime Baltijos šalis ir Lenkiją“.
Tačiau bet kokį tokio tipo karinį ėjimą Kremlius vertins kaip puolamąjį veiksmą. Maskva jau dabar tvirtina, jog planas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse dislokuoti rotuojančias pajėgas pažeis 1997 m. susitarimą, pagal kurį NATO negali Europoje turėti „masinių karinių pajėgų“. Tačiau tas susitarimas taip pat nustato, kad pajėgos galėtų būti telkiamos „kaip gynyba prieš agresijos grėsmę“.
NATO teigia gerbianti tą susitarimą ir nesiekianti dislokuoti „masinių“ pajėgų. Lenkijos vyriausybė savo ruožtu tvirtina, kad strateginę situaciją pakeitė Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir puolamieji veiksmai rytų Ukrainoje.
Burnsas taip pat neigia, kad nuolatinis pajėgų dislokavimas gali būti vertinamas kaip agresyvus žingsnis ar masinis pajėgų telkimas: „Mes esame kolektyvinės gynybos organizacija. Dislokuodami nedidelį skaičių karių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje mes paprasčiausiai naudojamės savo turima teise apsaugoti tas šalis gynybiniu būdu.“
Vis tik tokį žingsnį pasiryžusios žengti ne visos NATO narės. Pavyzdžiui, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris savaitgalį pavadino praėjusią savaitę NATO surengtas didelio masto karines pratybas Lenkijoje „karo kurstymu ir kojų mindymu“. Dešimties dienų trukmės pratybose, simuliuojančiose Rusijos ataką Lenkijoje, dalyvavo 31 000 karių. Tuo tarpu Burnsas tokius Steinmeierio komentarus pavadino „labai neprotingais, prieštaringais ir visiškai klaidingais“.
Maskva jau dabar tvirtina, jog planas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse dislokuoti rotuojančias pajėgas pažeis 1997 m. susitarimą, pagal kurį NATO negali Europoje turėti „masinių karinių pajėgų“. Tačiau tas susitarimas taip pat nustato, kad pajėgos galėtų būti telkiamos „kaip gynyba prieš agresijos grėsmę“.
Ataskaita buvo išplatinta greitai po to, kai Europos Sąjungos ambasadoriai vienbalsiai susitarė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, siekiant išlaikyti spaudimą siekti taikos atskilusiuose rytų Ukrainos regionuose.
Burnsas taip pat pažymi, kad Europos nesugebėjimas įgyvendinti savo pasižadėjimus didinti gynybos išlaidas (kol kas tik penkios iš 28 Aljanso narių skyrė po mažiausiai 2 proc. savo biudžeto gynybai) gali pasitarnauti JAV kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo retorikai. Milijardierius jau yra pavadinęs NATO „nereikalinga organizacija“ ir pareiškęs, kad europiečiai turėtų patys susimokėti už savo gynybą. Įdomu tai, kad toks jo požiūris ne itin smarkiai skiriasi nuo oficialios JAV užsienio politikos; Barackas Obama taip pat yra kritikavęs Europos „pinigų prašytojus“.
Tačiau kalbai pasisukus prie Britanijos referendumo dėl narystės ES, Trumpas su savo nuomone lieka vienas. Burnso teigimu, tiek respublikonai, tiek demokratai laikosi vieningo požiūrio, kad Britanija turėtų pasilikti ES: „Susilpnėjusi ir iš Europos Sąjungos išstojusi Britanija būtų tokia Britanija, kuri pasaulio politikos arenoje nebebūtų tokia įtakinga.“
„Britanijos pirminė saugumo institucija yra NATO, bet jos pirminė ekonominė, teisėsaugos ir kontraterorizmo partnerė yra Europos Sąjunga, - sakė jis. – Nemanau, kad kas nors Jungtinėse Valstijose nori grįžti į laikus prieš 50 ar 60 metų, kai Britanija dar nepriklausė Europos Sąjungai.“
Nuotraukoje: NATO pratybos Lenkijoje
