Separatistiniame Uždniestrės regione, vietos pareigūnų teigimu, įvyko keli išpuoliai. Per dvi dienas čia įvykdyti trys išpuoliai prieš saugumo pajėgų pastatą ir radijo retransliavimo stotis. Moldovos prezidentė šaukia skubų Saugumo tarybos posėdį, regiono keliuose kuriame patikros punktai, atšauktas gegužės 9-osios paradas, įvestas nuotolinis vaikų mokymas. Baiminamasi, kad tai Maskvos provokacijos, kuriomis siekiama skleisti chaosą. Trumpai paaiškiname, kas vyksta Uždniestrėje.
Nepripažinta teritorija
Rusijai pradėjus karą Moldova paskelbė esanti neutrali ir stengėsi laikytis atsargios pozicijos, priėmė šimtus tūkstančių karo pabėgėlių, teikė Ukrainai humanitarinę, bet ne karinę pagalbą, neįvedė sankcijų Maskvai. Moldova taip pat yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos dujų.
Uždniestrė yra siauras regionas kairiajame Dniestro upės krante tarp Moldovos ir Ukrainos, jis nepriklausomybę paskelbė 1990-aisiais, žlungant Sovietų Sąjungai. 1992 m. Moldova ir Uždniestrė trumpai kariavo, bet konfliktas baigėsi įsikišus Rusijai, kuri parėmė separatistus. Konflikte žuvo apie 1 tūkst. žmonių.
Skirtingais duomenimis Rusija Uždniestrėje turi apie 1,4–2 tūkst. karių, dar kelis šimtus taikdarių, karinę bazę, kontroliuoja čia esantį didelį sovietinės ginkluotės sandėlį su maždaug 20 tūkst. tonų amunicijos, reguliariai vykdo karines pratybas.
Moldova nekontroliuoja apsiskelbusios „Uždniestrės moldavų respublikos“, bet jos nepripažįsta nė viena Jungtinių Tautų narė, tik separatistinės Abchazijos, Šiaurės Osetijos „respublikos“. 2006 m. regione buvo surengtas referendumas, kur regiono nepriklausomybę palaikė 76 proc. balsavusiųjų, o prisijungimui prie Rusijos pritarė 97 proc. Referendumo rezultatus pripažino tik Maskva.
Moldavai laiko Uždniestrę sovietmečio eroje įstrigusiu žemės lopinėliu, kur toliau stovi Lenino skulptūros, neveikia tarptautinės mokėjimų kortelės, o beveik viskas priklauso „Sheriff“ kompanijos monopoliui. „Freedom House“ vertinimu, Uždniestrė nėra laisva teritorija, šalies valdžia ir ekonomika yra stipriai priklausomi nuo Rusijos subsidijų, politinė konkurencija yra ribota, dominuojanti partija yra susijusi su didžiojo verslo interesais, visuomenės ir žiniasklaidos pliuralizmas yra itin ribotas bei prižiūrimas.
Regione mažėja gyventojų, dabar jų skaičius siekia apie 460 tūkst. 2015 m. surašymo duomenimis, 29,1 proc. yra rusų tautybės, 28,6 proc. – moldavų, 22,9 proc. – ukrainiečių.
Didelė dalis Uždniestrės eksporto keliauja į Moldovą, kai kurie regiono gyventojai turi ir Moldovos pilietybę. Uždniestrės vadovai nepasmerkė Maskvos agresijos prieš Ukrainą, bet ir jos neparėmė, akcentavo, kad pasisako už visų Uždniestrėje gyvenančių žmonių taiką. Anot regiono pareigūnų, Uždniestrė priėmė 27 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių, tokiu būdu galimai mėgindama sustiprinti ir savo tarptautines pozicijas.
Maskvos planai
Svarstymai, kad Rusija siekia sukurti prieigą prie Uždniestrės, vyksta jau 3 dešimtmečius. Pernai lapkritį Moldovos prezidento ir parlamento rinkimus laimėjo provakarietiška Maia Sandu ir jos partija, išstūmusi ligtol šaliai vadovavusį prorusišką Igorį Dodoną, todėl Kremliaus įtaka šalyje ėmė mažėti.
Kovo pradžioje išplatintame įraše neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirodė prie žemėlapio, kuriame ne tik buvo matyti padalinta Ukraina, bet viena Rusijos pajėgų puolimo kryptis buvo nutaikyta į Uždniestrę. Tai sukėlė Moldovos susirūpinimą, buvo iškviestas pasiaiškinti rusų diplomatas.
Balandžio 22 d. Rusijos centrinės karinės apygardos vadas gen. mjr. Rustamas Minekajevas jau atvirai pareiškė, kad šalies pajėgos bando perimti visą pietų Ukrainos kontrolę ir sukurti sausumos koridorių į Uždniestrę, kur „buvo rusiškai kalbančios populiacijos engimo atvejų“.
Uždniestrėje gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, o regioną jau tris dešimtmečius valdo prorusiškos jėgos, todėl kalbos apie tariamą rusakalbių engimą buvo sutiktos skeptiškai. Regione kaip oficialios kalbos naudojamos rusų, ukrainiečių ir rumunų, bet rusų kalba dominuoja.
Rusijai užpuolus Ukrainą buvo baiminamasi, kad Uždniestrė taps dar vienu Rusijos agresijos placdarmu puolant ukrainiečius iš vakarų. Šis regionas priartėja per 40 km nuo strategiškai ir ekonomiškai svarbaus Ukrainos Odesos uosto. Prasidėjus karui Ukrainos prezidento administracijos vadovas nurodė, kad Kyjivas yra pasirengęs visiems scenarijams, tarp kurių – ir rusų pajėgų puolimui iš Uždniestrės.
Rusijos karių buvimas Uždniestrėje paskatino baimes Moldovoje, kad Rusijos pajėgoms pasiekus pergalę jos gali įžygiuoti ir į Moldovos teritoriją. Kai Moldova šią savaitę uždraudė Rusijos agresijos simbolius: Z, V raides ir Georgijaus juostelę, Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pagrasino, kad Moldova gali atsidurti „istorijos šiukšliadėžėje“.
„Ji turėtų būti atsargesnė dėl Rusijos ir jos simbolių, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kišiniovas negali susimokėti už rusiškas dujas“, – apie Moldovos prezidentę Sandu kalbėjo Puškovas.
Tačiau analitikai abejoja, ar sunkiai savo tikslus Ukrainoje pasiekiančios rusų pajėgos turi pakankamai pajėgumų užimti visą pietinę Ukrainos pakrantę ir pasiekti Uždniestrę. Abejojama ir regiono gyventojų noru įsitraukti į karą.
„Pokalbis apie Uždniestrę visiškai neturi pagrindo. Rusijos kariuomenė neturi pajėgumų tokio pobūdžio puolimui. Labai tikėtina, kad po puolimo Donbase jie bus išeikvoję pajėgas“ – „The Washington Post“ sakė CNA analitikas Michaelis Kofmanas. Anot jo, Rusija jau bandė karo pradžioje užimti Ukrainos pietinę dalį, puolė Mykolajivą, bet nesugebėjo to padaryti.
Moldovos politikai taip pat neseniai sakė, kad padėtis Uždniestrėje yra rami, tačiau Maskvos grėsmė ir grasinimai yra vertinami rimtai.
„Mūsų vertinimu tame regione yra labai nedaug žmonių, kurie dabartinę situaciją norėtų iškeisti į tapimą karo veiksmų zona“, – praėjusią savaitę sakė Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu. Uždniestrės prisijungimas tiesioginės naudos Rusijai nesuteiktų, tačiau dabar veikia kaip dar viena įtakos zona Rytų Europoje.
