Tęsiame interviu su gydytoju hipnoterapeutu dr. Vadimu Dechtiariu, su kuriuo kalbamės apie itin opią problemą - paauglių narkomaniją. Pirmąją interviu dalį rasite praėjusiame laikraščio numeryje.
- Gydytojau, pasakojote, kad daugiausiai dėl šios problemos tenka dirbti su 18-21 metų jaunimu. Ar tai reiškia, kad būtent šio amžiaus jaunuoliai dažniausiai pradeda vartoti narkotikus?
- Manau, kad ne. Tiesiog šiame amžiuje viskas paaiškėja. Iš vienos pusės, jausdami didesnį savarankiškumą, suaugę vaikai nebemano, kad reikia slapstytis nuo tėvų. Iš kitos pusės, slėpti vis sunkiau ir sunkiau, kadangi vartojimo dažnumas ir dozės didėja. Dažnai tėvai sužino apie vaikų „pomėgius“ iš trečiųjų asmenų – policijos, pažįstamų. Daugelis tų, su kuriais aš dirbau, spėjo pabuvoti už grotų už „saugojimą ir platinimą“.
Narkomanija – tai bėda, kuri gali aplankyti bet kuriuos namus, vargingus ar turtingus, problemiškus ar sėkmingus.
Iš tikrųjų viskas prasideda kur kas anksčiau, 13-15 metų amžiaus. Tiesiog iš pradžių paaugliams lengviau nuslėpti – tai vyksta nereguliariai, jie vartoja „lengvesnius“ narkotikus. T.y. vyksta įsitraukimo etapas.
- Ar tiesa, kad pagrindinė darbo su šia problema užduotis – padėti įveikti abstinencijos sindromą, liaudyje vadinamą tiesiog „lomkėmis“?
- Aš įsitikinęs, kad „lomkių“ vaidmuo pervertinamas. Priimta manyti, kad sunkiausia – įveikti šį periodą, o toliau bus lengviau. Reikia nepamiršti, kad dauguma negali sustoti ne tik (ir ne vien) todėl, kad juos gąsdina abstinencijos periodo sunkumai, o daugiau dėl to, kad jie negali įsivaizduoti gyvenimo be narkotikų vartojimo teikiamų intensyvių pojūčių. Ir tą patvirtina tų daugelio pacientų pasakojimai: pacientų, kurių vieni nevartojo pusę metų, kiti – ištisus metus, spaudžiami aplinkybių (pavyzdžiui, sėdėjo kalėjime, kur į tai žiūrima griežtai) ir netgi kurį laiką tvardėsi patys. Bet kol nėra supratimo, kur judėti toliau, o yra noras, kad gerai pasidarytų tuojau pat, bet kokia kaina, – tada viskas vėl grįžta ir kartojasi.
- Kiek paprastai trunka kovos su abstinencijos sindromu fazė pacientams, užsiimantiems hipnoterapija? Kiek šie terminai skiriasi nuo terminų naudojant tradicinius narkomanijos gydymo metodus?
- Vidutiniškai tai užima nuo 3 iki 5 dienų. Labai skiriasi simptomų intensyvumas. Šioje fazėje panaudojus hipnozės technikas tai labiau primena atsistatymą po gripo. Taip, yra silpnumas, norisi gerti, reikia daugiau ilsėtis, bet nėra to skausmo, „išsukančio“ sąnarius, ir slegiančios baimės, paprastai lydinčios „lomkes“.
- Daugelis žmonių gana atsargiai vertina hipnozę. Matyt, tai pirmiausia susiję su nepakankamu jos supratimu. Kai kurie mano, kad ji pavojinga ir įtartina...
- Taip, o kai kas, atvirkščiai, hipnozei priskiria magiškas savybes, tarytum stebuklingam jungikliui. Taip ir sako: „Užhipnotizuokite jį, kad jis nustotų tai daryti (gerti/rūkyti/badytis – pridurkite pasirinktinai)“. Suprask: paspauskite mygtuką, kad jis nustotų daryti tai, kas nenaudinga, ir paspauskite kitą, kad jis pradėtų daryti naudingesnius dalykus. Laimei, hipnozė nėra nei viena, nei kita. Man hipnozė – tai galimybė bendrauti su žmogumi kitame, gilesniame lygmenyje. Taip, pasikeitimai šiame lygmenyje vyksta greičiau ir yra stabilesni, bet tai pasikeitimai, kurie įvyksta konkrečiam žmogui, su jo sutikimu ir aktyviu dalyvavimu.
- Ką Jūs galėtumėte parekomenduoti visiems, susidūrusiems su šia problema?
- Narkomanija – tai bėda, kuri gali aplankyti bet kuriuos namus, vargingus ar turtingus, problemiškus ar sėkmingus. Aš parekomenduočiau kaip įmanoma greičiau išsigąsti. Išsigąsti dėl savo ateities. Ir kad ši baimė taptų stipresnė už visus „nepatogu“, „o ką pasakys žmonės“ ir kitus pasiteisinimus bei išsisukinėjimus. Kad ši baimė paskatintų ieškoti pagalbos ir pereiti visus etapus, apie kuriuos kalbėjau anksčiau. Nes šiuo atveju būtent baimė dėl savo ateities yra stipriausias stimulas kelyje į pasveikimą.
Dr. Vadimas Dechtiaris, tel. (847)724-1777. Kalbame lietuviškai.
#Narkotikai
