Jungtinės Valstijos yra pasirengusios suteikti įspūdingo dydžio Ukrainai reikiamą pagalbą. Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas Joe Bidenas pasiūlė Kongresui išskirti dar 33 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją, ir pabrėžė, kad Vakarai negali nusileisti Maskvai, karui tęsiantis jau trečią mėnesį. Kongresas yra pasirengęs paremti prezidento Joe Bideno prašymą pagalbos Ukrainai, tai pareiškė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.
Tą pačią dieną Atstovų Rūmai didele balsų dauguma pritarė teisės aktui, kuris palengvins karinės įrangos eksportą į Ukrainą ir atgaivins vadinamojo lendlizo projektą („Lend-Lease Act“), padėjusį nugalėti Hitlerį Antrojo pasaulinio karo metais.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose Bidenas taip pat apžvelgė siūlomą naują įstatymų paketą, kuris leistų panaudoti Rusijos oligarchų turtą, konfiskuotą pagal beprecedentes sankcijas, išmokėti kompensacijoms Ukrainai už Maskvos karinės invazijos padarytą žalą.
Jis pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms remti Ukrainą yra didžiulė finansinė našta, bet atkreipė dėmesį, kad priešpriešoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kitos realios išeities nėra.
„Šios kovos kaina nėra pigi. Tačiau nusileisti agresijai bus dar brangiau, jeigu leistume tam įvykti“, – pabrėžė Bidenas.
Kalbėdamas apie JAV pagalbos Kyjivui mastą Bidenas patvirtino, kad Amerika jau yra pasiuntusi Ukrainai dešimteriopai daugiau prieštankinių sistemų negu Rusija yra pasiuntusi tankų į savo kaimynę. Tačiau prezidentas atmetė garsėjančius Rusijos pareigūnų ir valstybinė žiniasklaidos kaltinimus, kad Maskva veikiau kovoja su visomis Vakarų šalimis, o ne vien Ukraina.
„Mes Rusijos nepuolame. Mes padedame Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – pabrėžė Bidenas. Jis pridūrė, kad Maskvos pareiškimai apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą yra „nevilties“ ženklas, ir pabrėžė, kad „niekas neturėtų švaistytis tuščiais pareiškimais apie branduolinio ginklo panaudojimą arba apie galimybę jį panaudoti. Tai neatsakinga.“
Kai Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ paskelbė nutraukianti tiekimą NATO ir Europos Sąjungos narėms Bulgarijai ir Lenkijai, Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos stengsis užtikrinti, jog Europa nepristigtų energijos išteklių.
„Neleisime Rusijai bauginimais ar šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų pasekmių už savo agresiją“, – kalbėjo prezidentas.
Didžiąją dalį siūlomo naujo 33 mlrd. pagalbos paketų sudarytų „20 mlrd. karinės ir kitos saugumo paramos. Tai reiškia, kad ginklai ir šaudmenys tekės Ukrainos žmonėms“, anksčiau ketvirtadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Dar 8,5 mlrd. dolerių ekonominė pagalba „padės Ukrainos vyriausybei reaguoti į staigią krizę“. Papildomus 3 mlrd. dolerių siūloma skirti humanitarinei pagalbai, taip pat pastangoms sušvelninti pasaulinį maisto kainų šuolį, sukeltą Rusijos puolimo prieš Ukrainą – svarbią kviečių eksportuotoją.
Aukšto rango pareigūnas su anonimiškumo sąlyga pareiškė, jog finansavimo paketas leis Ukrainos vyriausybei ir kariuomenei veikti iki naujų JAV finansinių metų, prasidėsiančių spalio pradžioje.
„Prezidento prašomas finansavimas yra toks, kokio, mūsų nuomone, reikia, kad Ukraina galėtų sėkmingai tęsti šį karą ateinančius penkis mėnesius. Labai tikimės, kad mūsų partneriai ir sąjungininkai – ypač Didžiojo septyneto šalys, taip pat daugelis kitų valstybių – ir toliau teiks panašaus lygio pagalbą“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, šios lėšos „leis mums užtikrinti, kad Ukraina turėtų ginklų, kurių jai reikia šiai kovai; papildyti mūsų pačių atsargas; padėti kitoms šalims mažinti priklausomumą nuo rusiškų ginklų; sudaryti sąlygas Ukrainos vyriausybei toliau vykdyti pagrindines funkcijas; spręsti dėl Rusijos agresijos karo paaštrėjusio maisto trūkumo problemą; remti Ukrainos pabėgėlius bei jiems prieglobstį teikiančias šalis“.
Naujausias žingsnis rodo ilgalaikį JAV įsipareigojimą užkirsti kelią Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėginimui išplėsti savo šalies kontrolę kaimyninėje šalyje, o galbūt ir už jos ribų.
