Šį antradienį suėjo lygiai penkios savaitės, kaip Donaldas Trumpas yra respublikonų nominantas į prezidentus. Per šį laiką jis daugybę kartų pats sau kišo koją – pavyzdžiui, pareikšdamas, kad meksikiečių kilmės federalinis teisėjas yra prieš jį nusistatęs dėl jo pažado pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos. Vis daugėja įrodymų, kad nekilnojamojo turto magnatas ir toliau neketina keisti savo chuliganiškos ir radikalios retorikos, kuri jam ir atnešė pergalę pirminiuose respublikonų rinkimuose.
Respublikonų lyderiai galutinai suvokia, kad Trumpo elgesys gali ne tik partijai kainuoti Baltuosius rūmus 2016 metais, bet ir galutinai atstumti nuo jos svarbiausias rinkėjų grupes – pirmiausia, ispanakalbius – ko pasekmes partija gali justi kur kas ilgiau nei vieną rinkimų ciklą.
„Manau, kad tai lemtingas taškas, paskutinė galimybė, – antradienį „New York Times“ sakė senatorius iš Pietų Karolinos Lindsey Grahamas. – Ateis laikas, kai meilė šaliai nugalės neapykantą Hillary Clinton.“
Jis teisus. Apklausoms rodant, kad kova tarp Trumpo ir Clinton vyksta stebėtinai petys į patį, respublikonų partijos lyderiams reikia apsispręsti, ar atsiriboti nuo Trumpo, ar jau tada palaikyti jį iki pat lapkričio 8-osios rinkimų. Šiuo metu susidaro toks įspūdis, kad dauguma partijos lyderių sėdi Trumpo laive, tačiau pirštų galiukais jau tyrinėja demokratų varžovės vandenis.
Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas antradienį pareiškė, kad Trumpo komentarai apie teisėją Gonzalo Curielį yra „chrestomatinis rasizmas“, tačiau po to iš karto pridūrė: „Ar aš manau, kad Hillary Clinton yra atsakymas? Tikrai ne.“
Labai gerai suprantama, kodėl joks politikas, kuris visą gyvenimą ragina rinkėjus balsuoti, pabrėždamas, koks tai svarbus procesas pačiai demokratijai, nenori viešai atsisakyti dalyvauti rinkimuose. Tačiau ar tai, ką Ryanas daro dabar, nėra blogesnis pasirinkimas jam ir visam respublikonų partijos įvaizdžiui?
Labai panašų požiūrį antradienio ryto MSNBC pokalbių laidoje „Morning Joe“ pateikė ir senatorius iš Teksaso Bobas Corkeris.
„Mūsų šalyje tai nepriimtina“, – sakė Corkeris apie Trumpo komentarą federalinio teisėjo Curielio adresu. Tačiau tolimesniame pokalbyje Corkeris atsisakė – net tris kartus – atsakyti, ar, jo nuomone, Trumpas yra „tinkamas“ asmuo eiti prezidento pareigas.
Štai Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį sutiko su teiginiu, kad 2016 metų prezidentiniai rinkimai yra „mažesnės iš dviejų blogybių rinkimai“, o senatorius Timas Scottas, pirmasis į Senatą nuo 1979-ųjų išrinktas juodaodis respublikonas, pasmerkė Trumpo komentarus, tačiau neatsiėmė savo oficialiai išreikštos paramos milijardieriui šiuose prezidento rinkimuose.
Štai kame reikalas: Trumpas kuo toliau, tuo labiau neleis tokiems respublikonams kaip Ryanas, Corkeris, McConnellas ir Scottas likti neutraliems, savotiškoje pačių susikurtoje „niekieno žemėje“. Pažvelkite į loginius neatitikimus antradieniniuose Ryano komentaruose. Taip, Trumpas užsiima atviru „chrestomatiniu rasizmu“. Ne, savo paramos jam aš neatsiimsiu. Kokias išvadas mes galime iš to padaryti? Rasistas Trumpas yra vis tiek geriau nei Clinton?
Tai, kaip Ryanas sudėliojo mintis – jei ne Trumpas, tai Clinton – apeina trečią galimybę, kurią jau pasirinko tokie politikai kaip Mittas Romney, Jebas Bushas ir Grahamas: nebalsuoti šiuose rinkimuose, nes sąžinė neleidžia palaikyti nė vieno iš dviejų kandidatų.
Labai gerai suprantama, kodėl joks politikas, kuris visą gyvenimą ragina rinkėjus balsuoti, pabrėždamas, koks tai svarbus procesas pačiai demokratijai, nenori viešai atsisakyti dalyvauti rinkimuose. Tačiau ar tai, ką Ryanas daro dabar, nėra blogesnis pasirinkimas jam ir visam respublikonų partijos įvaizdžiui? Taip, mano kandidatas gal ir rasistas, bet jis bent jau ne demokratas?
Dauguma svarbiausių išrinktųjų respublikonų pastarąsias penkias savaites laikėsi pozicijos sukandus dantis palaikyti Trumpą. Tačiau Trumpo universiteto byla (ir kitos atviros bylos) bei jo verbalinis išpuolis prieš bylą prižiūrintį teisėją (kas buvo ne vienkartinis komentaras, o visa kaltinimų ir rasistinių pareiškimų serija) suponuoja mintį, kad kuo toliau, tuo labiau jis bus netinkamas pasirinkimas respublikonams, dar norintiems turėti ateitį nacionalinėje politikoje ar siekiantiems išlaikyti persvarą, kurią partija įgijo pastaruosiuose kadencijos vidurio rinkimuose.
Trumpo žodžiai ir veiksmai verčia rinktis: būti arba už jį arba prieš jį. Kuo toliau, tuo mažiau vietos lieka neutraliai pozicijai šiuo klausimu.
