Sekmadienį nenusisekęs referendumas Italiją paliko politinėje ir ekonominėje nežinomybėje, o premjeras Matteo Renzi priėmė sprendimą atsistatydinti. Prezidentas Sergio Mattarella dabar turės nuspręsti ar pats išrinks naują ministrą pirmininką, ar rengs rinkimus.
Nerimaujama, jog toks nestabilumas gali sukelti dar didesnę krizę ir taip labai pažeidžiamam Italijos bankiniam sektoriui. Pirmadienį vieno didžiausių bankų konsorciumas sprendė ar tęs planus dėl finansinės pagalbos.
Rinkimuose dalyvavo 70 procentų rinkėjų. „Prieš“ kampanija surinko 60 procentų ir laimėjo referendumą.
Premjeras Renzi visą savo politinę ateitį grindė griozdiškos Italijos politinės sistemos permainomis. Jis norėjo sustiprinti centrinę vyriausybę bei susilpninti Senatą. Jo oponentai argumentavo, jog tokiu būdu premjerui atitektų per daug galios. Matomai, rinkėjai sutiko.
Į referendumą buvo žiūrima ne tik kaip į progą pakeisti konstituciją, bet ir šansą pasipriešinti vyriausybinei politikai. „Prieš“ kampaniją rėmė dauguma populistų partijų, tarp kurių yra ir Penkių žvaigždžių judėjimas (M5S), kurie pasinaudojo mažėjančiu premjero populiarumu, sustingusia ekonomika ir migrantų krize, kad palenktų rinkėjus į savo pusę.
„Prieš“ kampanijos pergalė buvo daug didesnė, nei rodė lapkričio mėnesį vykusių apklausų duomenys. M5S teigia, kad ruošiasi valdyti Italiją, o partijos lyderis Bepe Grillo teigė, kad apie rinkimus turėtų būti pranešta per artėjančią savaitę.
Kitos opozicijos partijos – Šiaurinės lygos – lyderis Matteo Salvini, referendumą vadino „žmonių pergale prieš tris ketvirtadalius pasaulio valdančias jėgas.“
Nors opozicija ir spaudžia prezidentą dėl rinkimų, toks poelgis nėra labai tikėtinas. Tikriausiai, Mattarella paskirs laikiną vyriausybės prižiūrėtoją iš Renzi demokratų partijos, kuris užims šias pareigas iki 2018 pavasario rinkimų.
Referendumo rezultatai buvo labai didelis smūgis Europos Sąjungai. Tačiau kol kas nekyla klausimų, jog Italija galėtų žengti iš paskos Jungtinei Karalystei. Tiek M5S, tiek Šiaurinė lyga nepritaria Italijos buvimui eurozonoje, tačiau neprieštarauja likti ES nariais.
Jeroenas Dijsselbloemas, vadovaujantis 19 eurozonoje esančių šalių grupei, neigia galimą krizę: „Tai nepakeičia ekonominės situacijos Italijoje ar jos bankuose. Problemos, su kuriomis susiduriame šiandien, yra tokios pačios kaip ir anksčiau.“
