Trumpam užsimerkite ir įsivaizduokite, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino remiama programišių grupuotė įsilaužė į vienos iš JAV politinių partijų elektroninių laiškų sistemą. Ta grupė tuomet pavogė tūkstančius laiškų su jautria informacija ir paviešino juos per trečiuosius kanalus taip, kad strategiškai padarytų įtaką Jungtinių Valstijų prezidento rinkimams. Dabar akis galite atmerkti, nes būtent tai ir nutiko.
Praėjusios savaitės pabaigoje „Wikileaks“ išplatino 20 000 el. laiškų, pavogtų iš Demokratų nacionalinio komiteto. Jie, be kitų dalykų, atskleidžia aršius nesutarimus partijos viduje ir demokratų bandymus padaryti įtaką žiniasklaidos šaltiniams. Kitaip sakant, parodo tikrąjį Vašingtono veidą.
Tačiau šįkart svarbiausia ne turinys. Vietoje to, pasvarstykime, kas galėjo nutekinti tokią jautrią informaciją. Turimi duomenys rodo, kad nutekinimą suorganizavo Rusijos vyriausybė, veikdama per trečiąsias šalis, siekiant pakenkti demokratų kandidatės Hillary Clinton prezidentinei kampanijai.
„Visa ši situacija turi sąmokslo požymių. Vienintelė racionali priežastis Rusijai paviešinti tokius duomenis yra suteikti persvarą vienam kandidatui prieš kitą. Šaltasis karas vis dar gyvas ir toliau liepsnoja“, - mano „Strategic Cyber Ventures“ saugumo tyrimų centro vadovas Tomas Kellermannas.
Kaip manoma, į demokratų partijos serverius įsilaužė dvi atskiros Rusijos žvalgybos grupės – „APT 28“ ir „APT 29“. Pastaroji jau anksčiau pagarsėjo įsilaužimais į valstybės departamento, Baltųjų rūmų ir kelis nevyriausybinius Amerikos kompiuterinius tinklus. Grupės veikimo metodai yra gerai žinomi kibernetinio saugumo tyrėjams.
Atrodo, kad „Wikileaks“ kūrėjams nerūpi, kad jų platforma nieko gero nežadančių veikėjų yra naudojama kaip ginklas. Vietoje to jie save vadina „masinio švietimo biblioteka“. Tačiau tai turėtų rūpėti mums, nes akivaizdu, kad šiuo ginklu praėjusią savaitę kuo puikiausiai pasinaudojo Putinas.
Savo tinklaraštyje kibernetinio saugumo tyrimų kompanijos „CrowdStrike“ vadovas Dmitrijus Alperovičius rašo: „Mes turėjome daug patirties su abejomis šiomis grupėmis, kurios anksčiau bandė nusitaikyti į mūsų klientus, ir puikiai jas žinome. Tiesą sakant, mūsų komanda kai kuriuos jų veikėjus laiko didžiausiais mūsų priešais iš visų mums žinomų programišių komandų, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną.“
Jam antrina Danas Goodinas iš „Ars Technica“: „Turint omenyje visus įrodymus, manau, kad yra didelė tikimybė, jog tai padarė viena iš Rusijos žvalgybos agentūrų.“
Dar geriau teoriją dėl Rusijos įsitraukimo į demokratų partijos dokumentų nutekinimą pagrindžia respublikonų kandidato Donaldo Trumpo reakcija. Jau ilgą laiką Putinui simpatizuojantis ir santykių atgaivinimą su Rusija žadantis milijardierius trečiadienį pareiškė, jog tikisi, kad „rusai nulaužė ir Hillary Clinton serverį“.
„Jeigu jie įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto serverius, jie tikriausiai turi ir jos 33 000 el. laiškų, kuriuos ji pametė ar ištrynė. Aš labai tikiuosi, kad turi“, - sakė Trumpas Dorale, Floridoje surengtoje spaudos konferencijoje.
Tada Trumpas kreipėsi tiesiai į Rusiją, sakydamas: „Rusija, jeigu jūs klausotės, aš tikiuosi, kad rasite tuos jos dingusius laiškus.“
Garsiai vildamasis, kad į Amerikos serverius įsibrovė svetima šalis, Trumpas sulaužė nerašytą, bet labai svarbią Amerikos politikos taisyklę: niekada nekalbėk prieš savo šalį, net ir tada, kai tavo politinis oponentas yra valdžioje.
„Tokie komentarai yra pasibaisėtini, - Trumpo replikas įvertino Leonas Panetta, buvęs JAV gynybos sekretorius ir Obamos administracijos centrinės žvalgybos direktorius. – Dabar mes turime kandidatą į prezidentus, kuris prašo Rusijos kištis į Amerikos politiką. Tai tiesiog nepriimtina.“
Analitikai taip pat teigia, kad „Wikileaks“ panaudojimas viešinant nelegaliu būdu gautus dokumentus buvo pasitelktas siekiant legitimizuoti tą informaciją, o taip pat pažymi, kad tarp išplatintų el. laiškų yra ir asmeninės informacijos, susijusios su demokratų partijos finansiniais rėmėjais, tokios kaip jų socialinio draudimo ir kreditinių kortelių numeriai. Tai rodo, kad „Wikileaks“ neatliko kruopščios dokumentų analizės prieš juos išplatindama arba paprasčiausiai organizacijai nerūpėjo tą padaryti. Iš tiesų, kritikai vadina tokią strategiją informacijos “pavertimu ginklais“, kurio pavyzdį jau matėme praėjusiais metais, kai JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) įrašų nutekinimas atskleidė Jungtinių Valstijų vyriausybės vykdomą žvalgybą prieš sąjungininkus Prancūzijoje, Japonijoje, Brazilijoje ir Vokietijoje. Nors patys duomenys nebuvo itin reikšmingi, jų paviešinimas smarkiai pakenkė JAV tarptautiniams santykiams ir galimai sukompromitavo NSA darbą.
Atrodo, kad „Wikileaks“ kūrėjams nerūpi, kad jų platforma nieko gero nežadančių veikėjų yra naudojama kaip ginklas. Vietoje to jie save vadina „masinio švietimo biblioteka“. Tačiau tai turėtų rūpėti mums, nes akivaizdu, kad šiuo ginklu praėjusią savaitę kuo puikiausiai pasinaudojo Putinas.
