Charming

Režisavo: Ross Venokur. Įgarsino: Demi Lovato, Wilmer Valderrama, Sia, Ashley Tisdale, Avril Lavigne

Atvėsus orams jau galit traukti iš spintų ne tik šiltesnius drabužius, bet ir karūnas. Jei jaučiatės esantys karališkojo kraujo, tačiau tik svarbiomis progomis tai demonstruojat – va ir vėl yra proga. Pagaliau po ilgų šimtmečių pasakose karaliavusių princesių, karūną ir pagrindinį vaidmenį perleidžiant princui. Ir, pagaliau, kiek paironizuojant visus princesiškus reikalus – tad pradžiuginti bus ir atėję be karūnų.

Istorijų apie princus kaip pagrindinius veikėjus trūkumą, aptiko Rossas Venokuras – pats ne tik režisavo, bet ir parašė scenarijų. Jo filmografijoje yra keletas režisūrinių ir scenaristinių darbų, tačiau jie didelio pasisekimo nėra sulaukę. Tad štai dar vienas jo bandymas – šįkart, ironijos pirštu pabadyti Snieguolę, Miegančiąją Gražuolę ir Pelenę, priverčiant jas tapti nuotakomis vienam ir tam pačiam jaunikiui Princui. O pastarasis buvo vaikystėje užkerėtas piktosios raganos, negavusios jo tėvo, Karaliaus, meilės, ir nusprendusios, kad jei iki 21-ojo gimtadienio Žavingasis neįsimylės – meilė pražus visame pasaulyje. O kad burtai veiktų lengviau – Princas dar ir užkerėtas patikti visoms dailiosios lyties atstovėms. Tik nuo to dėmesio Princo jau nekutena jokie meilės virpesiai, iki kol sutinka jo kerams atsispiriančią vagilę Leonorą, sutikusią jį lydėti į išbandymų kelionę stebuklingojo kalno link.

Visų pirma, tai ši istorija ir jos vingiai tikrai nenustebins, nebent tai bus jūsų pirma išgirsta pasaka gyvenime. Arba jei patys nuspręsite nusistebinti dirbtinai. Vos išvydus „blogiukę“ Leonorą ekrane, tampa aišku, kokia bus šios istorijos su Princu finišo tiesioji. Nenukrypta nei į vieną šoną iš tos tradicinės dramaturgijos linijos: tiek įvykių nuoseklumas (Princo užkerėjimas, būtinybė leistis į išbandymų kelią), tiek tykantys pavojai (užkerėtas miškas kelionėje, kova su milžinu), tiek herojaus tikslas – išgelbėti save ir visą pasaulį. Tradicinės scenaristikos mokyklos tradicinis senas dėstytojas skirtų aukščiausią balą už tokį tobulą taisyklių laikymąsį, tačiau toks tobulumas žiūrintįjį palieka šiek tiek „neįgalų“ patirti nenuspėjamumo virpulių pačiam. Kita vertus, tai yra animacinis filmas visai šeimai, o ne bandymas sudrebinti kino pasaulį.

Visgi svarbiu aspektu šioje istorijoje tampa ironija ir sprendimas pasirinti būtent tokią istoriją su žymiais veikėjais. Jau pačioje pradžioje vaizduojamos trys garsių pasakų veikėjos – Pelenė, Miegančioji gražuolė ir Snieguolė, tačiau ne iš pačios geriausios pusės – susireikšminusios, tikinčios ne meile, bet santuoka tik dėl karališkojo statuso ir turtų. Jas nuo visiškos idealų pražūties gelbėja tik apranga: ilgos, o ne „miniakų“ stiliaus suknelės – jei šios būtų trumpos, kartu su jų rodomomis manieromis ir vertybėmis – pilnai atitiktų šių dienų vyraujantį „Instagramo pupyčių“ įvaizdį.

Kad nebūtų taip graudu atkoduojant tokias gyvenimiškai tikras veikėjas, pasitelkiama humoro dozė. Štai, kad ir Pelenė – paklausta, ar labai sunkiai ji dirbo iki kol pametė kurpaitę (didžiulę, gal 43-iojo dydžio) ir princas ją rado, ji tiesiog nuobodžiai leptelėjo, kad tetulė fėja nebuvo jau tokia gera, nes pavėlavo su visais savo stebuklais. Suprask, ne taip jau ji ten ir vargo, kaip visi galvojame.

Pasijuokiama taip pat ir iš Princo – jam su Leonora išvykus į kelionę, pirmąjį rytą šiosios puolė klausti, ką paruošė pusryčių. Nes jis, kaip kilmingasis ir kaip vyras, tokiais niekais neužsiiiminėja. Dar vienas akmuo (labiau realistiškas, nei juokingas) stereotipų apie skirtingų lyčių pareigas, daržą.

Ši istorija pristatoma ir kaip muzikinė animacinė komedija. Na scenų, kur veikėjai šoktų ir dainuotų, skambėtų pilnas muzikinis intarpas – pasitaikė daugių daugiausia gal keturis kartus. O dainos nors visiškai niekuo neišsiskiriančios, lengvo popso iš justinų-byberių ir arianų-grandžių lygos kūriniai,susiklauso smagiai. Ypač mažųjų auditorijai.

Beje, filmas taiko ir į pyplių auditoriją (nes juk „animacija yra jų reikalas“), ir į suagusiųjų, mokančių skaityti juokelius tarp eilučių. Mažylius atsivedę tėvai taip greitai neužmigs kaip kokioje animacijoje apie paukščiukus, o pypliai irgi liks patenkinti, pamatę daug spalvų, princesių ir raganų, kad ir kokiame kontekste jie ten veiktų.