Prancūzijoje paskelbtas aukščiausias teroro pavojaus lygis policijai medžiojant bėglį, kuris atidengė ugnį netoli žymios Strasbūro kalėdinės mugės ir nušovė 3 žmones, 13 sužeidė.

29 metų automatiniu šautuvu ir peiliu ginkluotas teroristas pareigūnams buvo žinomas kaip įtariamas ekstremistas. Per susišaudymą su patruliuojančia policija užpuolikas, liudytojų teigimu, šaukęs „Allahu Akbar“, buvo sužeistas, bet jam pavyko pabėgti. Šį asmenį gaudė daugiau kaip 350 pareigūnų, tyrimą pradėjo Prancūzijos kovos su terorizmu prokuroras. Vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras paskelbė šalyje aukščiausią teroro atakos pavojų, kuriam galiojant išplečiamos policijos galios ir vykdomas aukščiausio lygio budrumas. Sustiprinta sienų kontrolė ir saugumas visose Kalėdų mugėse Prancūzijoje.

Strasbūro meras Roland'as Riesas pranešė, kad vakar Strasbūro kalėdinė mugė buvo uždaryta, vėliavos prie miesto rotušės pusiau nuleistos, tačiau Europos Parlamentas, kuris po incidento antradienio vakarą buvo užrakintas ir iš jo niekas negalėjo išeiti, kitą dieną paskelbė, kad jokios teroro atakos jo neįbaugins ir parlamentarai tęs darbą. Šiuo metu Strasbūre vyksta Europos Parlamento plenarinė sesija.

Užpuolikas buvo žinomas

Pasak Prancūzijos televizijos, po susišaudymo su patruliuojančiais pareigūnais užpuolikas sugebėjo įsėsti į taksi ir išvažiuoti iš šaudynių vietos. Jis išlipo netoli policijos nuovados Neudorfo rajone. Būtent taksi vairuotojas pranešė policijai, kad keleivis sužeistas į kairę koją. Neudorfo gyventojams buvo nurodyta neiti iš namų.

Užpuoliko motyvai nežinomi, prancūzų žiniasklaida vadina jį Cherifu Chekattu. Kaip teigia policijos šaltiniai, jis gimęs Strasbūre ir figūruoja 25 teismo bylose, tarp jų kelios rimtos bylos dėl plėšimų. Šis asmuo buvo įtrauktas į stebimų ekstremistų sąrašą, tą patį, kuriame buvo ir Amedy Coulibaly, atakavęs prekybos centrą 2015 metais. Jis yra kalėjęs Prancūzijoje ir Vokietijoje, bet jo padaryti nusikaltimai nebuvo susiję su terorizmu. Žiniasklaida jį vadina užkietėjusiu nusikaltėliu, priklausančiu gerai žinomiems religinių ekstremistų tinklams. Šio žmogaus butą Neudorfo rajone policija apieškojo antradienio rytą dėl pasikėsinimo nužudyti ir apiplėšimo, bet namuose jo nebuvo. Per kratą bute rasta granatų. Įtariamojo ieškantys pareigūnai sulaikė penkis žmones. Manoma, kad šaulys galėjo pasprukti į Vokietiją. Jį medžiojo gausios policijos pajėgos, istorinis Elzaso regiono sostinės, esančios netoli Vokietijos sienos, centras buvo užtvertas.

Kalėdinė mugė Strasbūre kasmet tampa šimtus tūkstančių vietos gyventojų ir turistų pritraukiančia atrakcija. Reaguojant į daug aukų pareikalavusius islamistų išpuolius 2015-aisiais, Prancūzijoje iki šiol labai sustiprintas saugumas, o ši mugė buvo vertinama kaip viena potencialių taikinių. Strasbūre buvo dislokuotas specialus kariuomenės antiteroristinis padalinys, o tarp 300 mugės namukų reguliariai patruliavo kariai ir policininkai. Prancūzijos saugumo pajėgos dabar yra įsitempusios ir dėl daugiau nei tris savaites trunkančių „geltonųjų liemenių“ protestų. Beveik 90 tūkst. pareigūnų dislokuoti visoje Prancūzijoje rengiantis ketvirtam protestų etapui.

Praėjus trejiems metams po 2015-ųjų lapkričio 13 dienos džihadistų atakų Paryžiuje, kai žuvo 130 žmonių, kovos su terorizmu pareigūnai susiduria su naujais iššūkiais. Naujausia ataka šalį sukrėtę gegužę, kai Čečėnijoje gimęs ir Prancūzijos pilietybę turintis jaunas vyras Paryžiuje peiliu mirtinai sužalojo vieną žmogų ir dar keturis sužeidė. Atsakomybę dėl išpuolio prisiėmė „Islamo valstybė“. Iš viso per teroro atakas Prancūzijoje žuvo 246 žmonės.

Užpernai buvo sukrėsta ir Vokietija, kai 23 metų tunisietis sunkvežimiu atakavo kalėdinę mugę Berlyne ir užmušė 12 žmonių bei sužeidė 48. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“. Nuo to laiko Vokietijoje įvykdyta daugybė mažesnių teroro aktų ir užpuolimų.

Europoje – tūkstančiai ekstremistų

Nuo 2017 metų Europa nepatyrė teroro atakų, kurios būtų pareikalavusios daugiau nei 10 žmonių gyvybių, tad teroras po truputį traukėsi iš pagrindinių antraščių bei paprastų europiečių galvų. Tačiau Strasbūras parodė, kad skelbti pergalę kare su terorizmu dar gerokai per anksti. Nuo praėjusių metų džihadistų atakų skaičius Europoje sumažėjo 60 proc., bet tai nereiškia, jog sumažėjo pavojus. Atakų statistika nieko nepasako apie sąmokslus, kuriuos atskleidė kovos su terorizmu pajėgos, ir kitas saugumo tarnybų išardytas užmačias.

2018 metais Europoje tiksliai nustatyta 12 džihadistų sąmokslų, 6 jų baigėsi atakomis. Yra ne tokių tikslių duomenų apie dar 11 rengtų išpuolių. Sustiprintos kovos su terorizmu priemonės susilpnino radikalų tinklus, bet jų veiklos nenutraukė. Nors „Islamo valstybė“ sutriuškinta Irake ir Sirijoje, savo ketinimų pulti Europą ji neatsisakė. Dauguma užpuolikų susiję su šia grupuote arba aktyviai ją remia. Daugelis turi ryšių su vietos ekstremistais ir užsienio kovotojais, tipiška, kad bendrauja per socialinius tinklus su „Islamo valstybės“ nariais. Jų metodai išliko tie patys. Tai reiškia, jog atakas vykdo pavieniai asmenys, jie dažnai puola su peiliais ir jų taikiniais tampa policininkai bei praeiviai. Teroro atakos planuojamos pasitelkiant transporto priemones, kurios nukreipiamos į pirkėjus ar kitas žmonių susitelkimo vietas, kaip planavo Vokietijos policijos areštuotas asmuo, ketinęs rėžtis į minias prie čiuožyklos Karlsrūhėje. Septynių „Islamo valstybės“ rėmėjų areštas Nyderlanduose – jie planavo užpuolimą su šautuvais ir granatomis viešame renginyje – primena, jog tokio masto atakos kaip 2015 metais Paryžiuje vis dar labai tikėtinos. Dar vienas išardytas sąmokslas parodė, jog užpuolikai ketino susprogdinti bombą mašinoje.

Kariauti į Siriją išvyko apie 5 tūkst. europiečių. Iš maždaug 1500 grįžusių užsienio kovotojų keli šimtai pasodinti į kalėjimus. Kai kurie rezgė teroro sąmokslus, kiti buvo „Islamo valstybės“ rėmėjai, bet visi gavo palyginti trumpas kalėjimo bausmes. Dalis jų labai greitai grįš į ekstremistų tinklus, nepraradusius traukos ir net ją padidinusius. Džihadizmas Europoje pasirodė esąs nepaprastai atsparus.

Pagal naujausias ataskaitas, islamo ekstremistų skaičius Vokietijoje siekia 25 tūkst., 2240 jų laikomi džihadistais.

Jungtinėje Karalystėje taip pat yra maždaug 25 tūkst. islamo ekstremistų, 3 tūkst. jų laikomi keliantys grėsmę, 500 nuolat stebimi.

Prancūzijoje, iš kurios kariauti į Iraką ir Siriją išvyko apie 1400 asmenų, maždaug 20 tūkst. ekstremistų, įskaitant ir nesusijusius su islamu, yra stebimų radikalų, galinčių imtis smurto, sąraše, 4 tūkst. jų laikomi itin pavojingais.

Sugįžėlių problema

Europos Sąjungos kovos su terorizmu koordinatorius Gilles'is de Kerchove'as įsitikinęs, kad 2 tūkst. Europos šalių piliečių arba gyventojų tebėra Artimuosiuose Rytuose, bet jie vis aktyviau grįžta namo.

Naujienų agentūros AFP biurų Europoje skaičiavimais, pagristais oficialiais duomenimis, apie 1,5 tūkst. džihadistų jau yra sugrįžę į savo kilmės šalis arba valstybes, kuriose jie anksčiau nuolat gyveno. Tokie asmenys dažnai būna suimami arba stebimi, kai kada nustatant griežtas sąlygas. Kai kuriais atvejais jie įpareigojami dalyvauti deradikalizacijos programose, nors jų veiksmingumas kol kas lieka neįrodytas.

Prancūzų žurnalistas ir rašytojas Davidas Thomsonas, didelio populiarumo sulaukusios knygos apie grįžtančius džihadustus „Sugrįžėliai“ (Les Revenants) autorius, sako, kad didžiausias iššūkis pareigūnams – įvertinti, ką tie žmonės iš tikrųjų darė Irake ir Sirijoje.

„Problema ta, kad apklausiami sugrįžę jie visi sako dirbę slaugytojais“, – jis sakė AFP.

Tyrėjams labai sunku rasti įrodymų, ką yra padaręs toks asmuo, pažymėjo Thomsonas.

„Gudriausieji – ir dažnai pavojingiausieji – niekada nieko neskelbia apie savo veiklą socialiniuose tinkluose“, – sakė jis.

„Taigi, Prancūzijoje tai paprastai veda į kalėjimą, skiriamos vis ilgesnės laisvės atėmimo bausmės. Problema tiesiog nustumiama tolyn, nes kol kas niekas nežino, ką daryti“, – pastebėjo Thomsonas. Kai tokie asmenys sugrįžta į ES šalis, jie pirmiausiai sulaikomi, tuomet apklausiami, pradedamas jų veiksmų tyrimas. Kai kurios šalys yra suformulavusios specifinius kaltinimus, siekiant išspręsti grįžtančių džihadistų problemą – pavyzdžiui, dėl „narystės teroristinėje organizacijoje“.

Bendros ES politikos šiuo klausimu nėra. Daugelis vyriausybių taiko griežtas priemones, bet kai kurios šalys su sugrįžėliais mėgino užmegzti dialogą. Rezultatų būta įvairių.

Pavyzdžiui, Danijos mieste Orhuse 2007 metais pradėta reabilitacijos programa, siekiant buvusiems radikalams surasti darbo arba juos mokyti, parūpinti vietą gyventi.

Hagoje įsikurusio Tarptautinio kovos su terorizmu centro tyrėjas Philas Gurski sakė, kad šalims „sunkiai sekasi“ apsispręsti, ką daryti su sugrįžėliais. „Dalis jų grįš traumuoti, dalis – sužeisti; kai kurie galbūt norės atsiriboti nuo IS ir jos barbariškumo, o (kiti sugrįžėliai) galbūt norės radikalizuoti kitus“, – jis sakė AFP.

„Vyriausybėms teks apsvarstyti įvairias strategijas, kaip tvarkytis su šiuo reiškiniu, neturinčio tokio masto precedento per naujausių laikų istoriją“, – pažymėjo Gurski.