Psichoaktyvių medžiagų vartotojai paprastai turi labai daug kitų problemų, iš kurių priklausomybė nėra pati didžiausia. Taip teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, šią savaitę Seime surengtoje diskusijoje apie alternatyvas bausmėms, kurios Lietuvoje taikomos nuo psichotropinių medžiagų priklausomiems asmenims.
Toksikologas pristatė pasaulio mokslo bendruomenės pripažinto kompleksinio priklausomybių gydymo principus, publikuotus Nacionalinio narkotikų prevencijos instituto JAV (The National Institute on Drug Abuse) leidinyje.
Pirmi trys principai tarsi savaime suprantami, bet, R. Badaro teigimu, itin svarbūs: priklausomybė - kompleksinė, bet gydoma liga, kuri veikia žmogaus smegenis; nėra nė vieno gydymo mechanizmo, kuris būtų tinkamas visiems; gydymas gali būti geras, bet jei nebus prieinamas, nieko nepasieksime.
„Priklausomus asmenis nesunku gydyti, bet labai sunku išlaikyti programoje. Konsultavimas ir kitos elgesio terapijos formos, kurios Lietuvoje po truputį įsitvirtina, yra veiksmingiausios, derinant su medikamentiniu gydymu“, - vardijo R. Badaras.
Nemaža dalis priklausomų asmenų turi ir psichikos sutrikimų. Kaip pabrėžė pranešėjas, tai - labiau taisyklė, nei išimtis, todėl apsiriboti vien priklausomybės gydymu - kelias į nesėkmę. „Tam, kad gydymas būtų efektyvus, jis nebūtinai turi būti savanoriškas. Tai pats mano mylimiausias principas, kurį sugalvojau ne pats“, - pabrėžė R. Badaras, pridurdamas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose priklausomus asmenis priverstinai siunčia gydytis ne tik teismai, bet ir darbdaviai.
JAV veikiantys vadinamieji Narkotikų teismai (Drug courts) labiausiai pasitarnauja, toksikologo žodžiais, „užkietėjusiems“, beviltiškiems priklausomiems asmenims, kuriems tradicinės pagalbos priemonės nepadeda. Kompleksinio gydymo programą baigia 50-70 proc. dalyvių. 75 proc. jų dvejus metus neturi reikalų su pareigūnais. R. Badarui tai - neįtikėtini rezultatai.
ELTA primena, kad pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui Lietuva - pirmauja Europos Sąjungoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016-aisiais vienas vyresnis nei 15 m. Lietuvos gyventojas suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio - 5,7 proc. mažiau nei pernai. Ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., bet alkoholinių priklausomybių padaugėjo 7,6 proc.
Pagal 2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą, 12 proc. 15-64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kokių nors narkotinių medžiagų. 3 proc. teigė tokių medžiagų vartoję per paskutinius 12 mėnesių. 1 proc. - per paskutinį mėnesį.
22 proc. 15-64 m. Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime sulaukė pasiūlymo pabandyti narkotikų. 16 proc. tyrimo dalyvių teigė turintys draugų, pažįstamų, kurie vartoja narkotikus. 11 proc. apklaustųjų teigė žinantys vietų, kuriose platinami ar parduodami narkotikai jų gyvenamojoje vietovėje.
9 proc. tyrimo dalyvių mano, kad jiems prisireikus būtų lengva gauti narkotikų per 24 valandas.
Šaltinis: Respublika.lt
