Margrethe Vestager, ES konkurencingumo reikalų komisarė, pavadino prekybos susitarimą su Kanada „aukso standartu“, mat jis įkūnija bendrų darbo standartų, žmogaus teisių ir gyvūnų gerovės taisyklių pripažinimą.
Plataus masto ekonominis ir prekybos susitarimas (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA), buvo pasirašytas ES ir Kanados pareigūnų 2016-aisiais, po septynerius metus trukusių derybų, kurioms vadovavo Vestager kolegė, prekybos komisarė Cecilia Malmström.
„Manau, kad tas darbas, kurį atliko Cecilia, rodo, kaip gali atrodyti šiuolaikiniai prekybos susitarimai, - Vestager sakė interviu britų leidiniui „The Guardian“ ir kitiems Europos laikraščiams. – Jų siekiant svarbiausia pasitikėti kita puse, kad ji darytų tai, kas mums pasirodytų pakankama – nebūtinai tą patį, bet kažką, kas vienu ar kitu būdu sutaptų su mūsų pačių požiūriu, kad neatsidurtume tokioje situacijoje, kai importuojame prekes, kurių nepriima mūsų pačių jurisdikcijos.“
Ji taip pat pabrėžė, kad būsimas ES susitarimas su Jungtine Karalyste, pradėjusia „Brexit“ procesą, skirsis nuo ankstesnių: „Tai yra visiškai kitokie santykiai, kuomet jau ilgai esi kaimynai, ir per tokią daugybę metų integravaisi tarpusavyje.“ Nepaisant to, ES derybininkai yra pasiryžę padaryti viską, kad išvengtų „kovos iki paskutinio kraujo lašo“, sakė ji.
ES lyderiai jau anksčiau susitarė, kad būsimasis „Brexit“ prekybos susitarimas neturėtų suteikti JK „nesąžiningos konkurencinės persvaros“ per žemesnius socialinius ar aplinkosaugos standartus arba mokesčių lengvatas. Bendrija taip pat sieks apsisaugoti nuo Didžiosios Britanijos planų išdalinti subsidijas savo kompanijoms-favoritėms taip, kad tai suteiktų joms pranašumą prieš konkurentes iš užsienio.
Vis dėlto, Vestager leido suprasti, jog ES lyderiai yra atviri konkurencingumo taisyklių pakeitimui, ir galimai svarstys naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iškeltą planą, kuris ragina realizuoti strategiją „pirkti europietišką prekę“.
Macronas nori, kad toks planas apsunkintų galimybes ne europietiškoms kompanijoms dalyvauti viešuose pirkimų konkursuose, o tai galimai sustiprintų Europos reakciją į prekybą su užsieniu bei investicijas.
Vestager teigimu, ji dėl to dar „nėra iki galo apsisprendusi“, tačiau leido suprasti, jog šios idėjos negalima atmesti be diskusijų. „Mes privalome leisti bet kokiam pasiūlymui pasiekti debatus, iš anksto nesakydami, kad to niekada nebus ar kad tai yra prasta mintis“, - sakė ji.
Diskusijos apie globalizaciją tapo susiskaldymo tašku tarp dviejų stovyklų, tęsė ji, „vienai teigiant, kad tai yra blogiausias kada nors nutikęs dalykas, o kitai tvirtinant, kad taip turi klostytis istorija“. „Jeigu norime nutraukti tas rėkimo varžybas tarp abiejų stovyklų, mes turime pradėti naujas, labiau niuansuotas, derybas“, - kalbėjo ES pareigūnė.
Tačiau jos komentarai prieštarauja tiems, kuriuos anksčiau išsakė Europos Komisijos viceprezidentas Jyrki Katainenas, kuris sukritikavo Macrono idėją, sakydamas, kad ES negali sau leisti kurti „dirbtinių taisyklių“.
Ir nors EK ilgą laiką buvo liberalaus ekonominio mąstymo švyturys, dabar Komisija keičia savo požiūrį į globalizaciją, Europoje augant palaikymui euroskeptiškai nusiteikusiems populistams.
„Mes norėtume kiek kitaip pažiūrėti į globalizaciją, kad užtikrintume, jog nelaikome jos vien tik pražūtingu cunamiu, o tuo, ką norėtume patys formuoti, - sakė Vestager. – ES apskritai privalo savęs paklausti, kas yra sąžininga konkurencija šiuolaikiniame pasaulyje.“
Paklausta apie JK kanclerio Philipo Hammondo komentarus, jog jo šalis „gali būti verčiama“ tapti mažų mokesčių prieglobsčiu, jeigu nebus pasiektas tinkamas „Brexit“ susitarimas, Vestager sakė, kad mokesčiai yra globalinė tema, galimai turėdama omenyje tarptautines reformas, kurių siekia JK. „Mes labiau suinteresuoti, kad kompanijų pelnas būtų apmokestinamas, kad ir kur jis būtų generuojamas“, - sakė ES pareigūnė.
