Praėjusį ketvirtadienį Putinas susitiko su Suomijos prezidentu Sauli Niiniso Savonlinnos mieste. Prezidentai kartu žiūrėjo Maskvos didžiojo teatro pastatytą Čaikovskio operą, o vėliau kartu keliavo kruiziniu laivu po Saimaa ežerą. Stebėtojai tikisi, kad tai padės atnaujinti dialogą apie aktualiausias problemas, tarp kurių yra auganti įtampa tarp Vakarų bei Rusijos.
Kadangi kalbant apie santykius tarp šių šalių būtų galima lengvai suklysti, reikėtų išsiaiškinti, koks Suomijos požiūris į gigantišką ir grėsmingą kaimynę?
„Finlandizacijos“ nebėra
Nors Suomiją ir Rusiją jungia 1340 kilometrų ilgio siena, šalies santykiai su savo kaimyne yra visiškai kitokie nei Maskvos kaimynių Baltijos bei Rytų Europos šalyse, kurioms Putino veiksmai regione kelia nerimą.
Išsaugoti nepriklausomybę Suomijai nebuvo lengva. Taip pat ne kartą šalis turėjo ir pasiaukoti. Suomiai du kartus kovėsi prieš Sovietų Sąjungą – 1939 metais bei 1944 metais. Karai nebuvo sėkmingi ir šalis neteko labai daug teritorijos.
Šaltojo karo metu Vakarų Vokietijos ekspertai Suomijos sugebėjimą prisitaikyti prie Sovietų Sąjungos, išlaikyti neutralumą bei gerus santykius su Vakarais pavadino neigiamą reikšmę turinčia sąvoka – „finlandizacija“. Šis periodas Suomijai nebuvo lengvas. Tam, kad išsaugotų savo nepriklausomybę bei politinę sistemą šalis turėjo, kad ir nenoriai, pritarti Sovietų Sąjungai daugeliu klausimų. Finlandizacija šiuo metu dažniau vartojama apibūdinant mažą šalį, kurios vidaus reikalų politika yra veikiama didesnės ir galingesnės kaimynės. Nepaisant sąvokos pavadinimo kilmės, šiandien Suomijos-Rusijos ryšių taip apibūdinti negalima. Nors Suomija ir draugiška Rusijos atžvilgiu, šalis realistiškai ir tvirtai žvelgia į kilusias problemas.
„Esame Vakarų dalis“
Nors Suomija ir nėra NATO narė, nuo 1995 metų ji yra įstojusi į Europos Sąjungą. „Helsingin Sanomat“ laikraščio žurnalistė Suvi Turtiainen teigia, jog tai padeda Suomijai išlaikyti gerą įvaizdį Vakaruose. Ji tvirtina, jog nuomonė, kad Suomija neutraliai stovi tarp Rusijos ir Vakarų, yra klaidinga.
„Suomija visada rėmė Rusijai taikomas sankcijas (pritaikytas po Krymo okupacijos). Tai smarkiai atsiliepė pačios Suomijos ekonomikai bei turizmui,“ – tvirtino žurnalistė.
Nuo 1990 metų Suomija taip pat labai artimai bendradarbiauja ir su NATO. Šalies kariai kovėsi greta aljanso pajėgų Balkanų bei Afganistano konfliktuose. Tačiau Turtiainen pridėjo, jog: „Suomijos lyderiai bei dabartinis prezidentas nori išlaikyti palankius ryšius ir su Rusija.“
Išties, tai rodo ir pačio Suomijos prezidento žodžiai. Visai neseniai Rusijos „Tass“ naujienų agentūrai jis teigė, jog jo bendravimas su Putinu yra „aiškus ir tiesmukiškas“ ir pabrėžė, kad jie gali laisvai „diskutuoti visomis temomis.“
Suomijos gyventojų nuomonė taip pat rodo, kad toks balansas puikiai veikia. Neseniai atliktos apklausos duomenys atskleidė, jog vos 21 procentas suomių norėtų, kad Suomija prisijungtų prie NATO, kai tuo metu 51 procentas tam prieštarauja.
Rusijos grėsmė
Kitais metais suomiai rinks naują prezidentą, tačiau Helsinkio Aleksanteri instituto universiteto Rusijos eksperto Markku Kangaspuro teigimu, narystės NATO klausimas nenulems rinkimų rezultatų.
„Mūsų politikai nemano, kad šiuo metu reikėtų kalbėti šia tema. Beveik niekas negalvoja, kad dabar būtų tinkamas metas įstoti į aljansą,“ – kalbėjo Kangaspuro.
Jis teigia, jog Suomijos visuomenė, nors ir sunerimusi po Rusijos veiksmų Ukrainoje, šiuo metu yra patenkinta šalies padėtimi.
Galima to priežastis – Kremlius aiškiai leido suprasti, jog bet kokie Suomijos planai prisijungti prie NATO gali išprovokuoti Rusijos atsaką.
„Ką, jūsų nuomone, galėtumėme daryti tokioje situacijoje? Mūsų kariai už 1500 kilometrų nuo sienos. Manote jie ten ir liks? Suomiai gali patys pasirinkti kaip apsaugos savo šalies saugumą ir nepriklausomybę. Žinoma, mes labai vertiname Suomijos neutralų statusą,“ – praėjusių metų liepą lankydamasis Suomijoje kalbėjo prezidentas Putinas.
Dėl paramos dabartinėms aferoms Suomija nesulaukė tokio politinio kišimosi iš Rusijos, kokiu skundžiasi kitos Europos šalys bei JAV.
„Rusija tikriausiai neturi jokių rimtų tikslų kištis į mūsų politiką, nes šioje situacijoje mūsų santykiai geresni būti negalėtų,“ – aiškino Kangaspuro.
