Renginio dalyviai[/caption]
1993 metų pavasarį PLB vicepirmininko dr. Petro Kisieliaus dėka įsikūrė vaikų globos būrelis „Saulutė“. Organizacijos siekis buvo padėti surinkti lėšų Lietuvos vaikams, kurių ypač trūko Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Plečiant ir įtraukiant amerikiečių bendruomenės narius, tokius kaip muzikantai, sportininkai, visuomenės veikėjai, organizuojant įvairius renginius ir aukcionus kasmet būreliui paaukojama 100-200 tūkst. dolerių. Nuo „Saulutės“ įsikūrimo pradžios organizacijai pirmininkauja Indrė Tijūnėlienė.
Ramunė Račkauskienė renginio metu trumpai pristatė Lietuvos Respublikos generalinį konsulą Marijų Gudyną. Gimęs Kaune, M. Gudynas studijavo Kauno technologijos universitete, Statybos ir architektūros fakultete, kur įgijęs bakalauro ir magistro laipsnius dirbo Kauno apylinkės administracijoje, Užsienio reikalų ministerijoje, dalyvavo pasitarimuose sprendžiant Lietuvos priėmimą į Europos Sąjungą, dirbo Užsienio Respublikos ambasadoje Baltarusijoje, o nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio paskirtas Lietuvos Respublikos konsulu Čikagoje.
Nors prieš kelionę į Čikagą Marijus Gudynas nemažai skaitė ir domėjosi lietuvių išeivija Amerikoje, tačiau nebuvo apsieita ir be netikėtų atradimų. R. Račkauskienė pažymėjo, jog per penkerius metus, praleistus Čikagoje, konsulas susipažino su įvairių amžiaus grupių, skirtingų kartų, emigracijos bangų ir netgi etninių grupių lietuviais, pamatė lietuvių potencialą, kūrybiškumą ir jėgą. Tuo pačiu jis suprato, jog lietuvius reikia jungti bendram tikslui - veikti Lietuvos labui. Taip prasidėjo netradiciniai lietuvių renginiai - susitikimai ir susibūrimai miesto centre, didžiulės lietuvių šventės Navy Pier. M. Gudynas, panaudodamas litvakų ir pirmos emigracinės bangos lietuvių ryšius, stengėsi sutvirtinti ekonominius saitus tarp Lietuvos ir Amerikos, skatinti investicijas Lietuvoje. Ramunė Račkauskienė apgailestavo, kad Čikagos lietuviams tenka atsisveikinti su M. Gudynu ir jo gražia šeima, tačiau kartu pasidžiaugė, jog per penkerius metus dėka gerbiamo konsulo lietuvių bendruomenė tapo vieningesnė ir stipresnė.
Globos būrelio „Saulutė“ narės ir Gudynų šeima[/caption]
M. Gudynas dalina svečiams prisiminimo magnetukus[/caption]
Tarti keletą žodžių ant scenos buvo pakviesta ir konsulo žmona Gintarija Gudynienė, kurios aktyvumas ir darbų sąrašas ne trumpesnis nei gerbiamo konsulo. Moteris yra baigusi ir įgijusi doktoranto laipsnį, stažavosi Čikagoje, studijų laikotarpiu vadovavo Neo Lithuania korporacijai.
„Tai mano trečias ir ilgiausias vizitas JAV. Galiu pasakyti, kad nei vienas vizitas manęs nenuvylė ir tai susiję su nuoširdžiais žmonėmis. Kiek teko susitikti su lietuviais, amerikiečiais, Amerikos teisininkų bendruomene, tarptautiniais diplomatijos atstovais - visus jus čia vienija šiltas bendravimas ir teigiamos emocijos kūrimas. Būtent tai aš norėčiau perkelti į Lietuvą” - kalbėjo moteris.
G. Gudynienė žavėjosi ir amerikiečių įpročiu visada dėkoti Dievui ir laiminti Ameriką: „Yra toks posakis - Dieve, laimink Ameriką. Kaip žinome, nuolatos kartojami žodžiai materializuojasi ir tai matome Amerikos pavyzdyje - kad ir su kokiais sunkumas ši šalis susidurtų, ji vis tiek yra klestinti ir galinga valstybė. Dieve, laimink Lietuvą - tai norėčiau dažniau girdėti Lietuvoje. Viešas Dievo vardo minėjimas tarp žmonių, tarp viešų žmonių, būtų vienas iš būdų kurti gerą emociją, šiltą tarpusavio bendravimą.“
Baigdama savo kalbą moteris mikrofoną perdavė savo vyrui, konsului Marijui Gudynui.
„Norėčiau padėkoti už praeitos savaitės išleistuves. Tai tarsi įrėmino mano buvimą čia ir suteikė tokį atspalvį, nors tų atspalvių aš tiek jau mačiau. Grįždamas čia, į Lemontą, jaučiu, kad graudinuosi. Dėkui jums už buvimą kartų, nuoširdų bendradarbiavimą tuos penkerius metus“, - taip savo kalbą pradėjo konsulas.
Truputį papasakodamas apie save, M. Gudynas apžvelgė Lietuvos ir užsienio politikos aktualijas. Didžiuodamasis, jog 20 metų dirba valstybės tarnyboje, konsulas kartu džiaugiasi, jog valstybės virsmus gali stebėti ne tik iš šalies, bet ir prisidėti prie jos kūrimo ir teigiamų pokyčių.
Dovanos nuo linksmojo klouno G. Gudynienei[/caption]
G. ir M. Gudynų šeima su svečiais[/caption]
„Viskas prasidėjo nuo Sąjūdžio laikų, kada kiekvienas visuomenės narys buvo naujos Lietuvos valstybės kūrimosi dalis. Tada aš buvau paauglys, įvairios bažnyčios kronikos, rastos paslėptos pas senelius, tėvų įtaka, visa tai suformavo mano požiūrį. Sąmoningas buvimas ir suvokimas, kad gimsta kažkas didelio ir svarbaus, kaip valstybės atgimimas, tarsi žaibas trenkė“, - savo kelią link politikos pasakojo konsulas.
Prisimindamas didesnius savo darbus, M. Gudynas paminėjo patirtis Briuselyje: „Džiaugiuosi, jog teko prisidėti prie dar vieno valstybės virsmo - į kitokią, pažangią valstybę. Viešėdami Briuselyje, diskutuodami prie bendro pasitarimo stalo, daugelio dalykų mes nesuprasdavome, kodėl turėtumėme daryti taip ar kitaip, žinojome tik tai, kad turime veikti čia ir dabar. Tai buvo viena iš patirčių ir darbų, leidusių iš labai arti pamatyti Lietuvos valstybės pokyčius.“
Darbuodamasis Briuselyje konsulas suprato, jog nėra sunku vykdyti perversmus valstybėje, tačiau tam reikalinga didelė valia ir noras kažką keisti.
„Buvo tokių, kurie gąsdino, abejojo, o galbūt patys bijojo, kad įstojus į Europos Sąjungą, viskas sugrius, tačiau įstojome ir niekas nesugriuvo. Trumparegiškumas, nesugebėjimas matyti tolimesnės perspektyvos - trūkumai, kurie būdingi ne tik Lietuvai, yra nemažai pasaulinių pavyzdžių“, - pereidamas prie užsienio politikos temos kalbėjo M. Gudynas.
Jis teigiamai įvertino narystę NATO ir Europos Sąjungoje, kurios padėjo Lietuvai reformuotis ir sutvarkyti tas sritis, kurioms to labiausiai reikėjo. Pasak konsulo, tos sritys, kurioms Europos Sąjunga neturėjo kompetencijų, kuriose nieks nevertė daryti jokių reformų šiandien - patys didžiausi valstybės skauduliai. Čia kalbama apie švietimo, socialines ir sveikatos apsaugos sistemas. „Ėjimas sunkiuoju keliu, žinant tikslą, jis išmoka didesnius dividendus“, - apibendrino M. Gudynas.
Retoriškai klausdamas, koks yra konsulato, atskaitingo užsienio reikalų ministerijai, tikslas, vyras atsakė, jog pirmiausia - tai ginti Lietuvos valstybės interesus santykiuose su užsieniu, pastangos kurti valstybės santykius su užsieniu, plėtoti ryšius ir reikalui esant apsiginti. Žvelgiant labai plačiai, kaip ir kiekviena valstybė, taip ir Lietuva turi užsienio politikos tikslus. Per 27 Lietuvos Nepriklausomybės metus Lietuva pasiekė daug.
„Mes tapome visų svarbiausių politinių organizacijų nariais, padedame Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai, NATO, užtikrinome savo nacionalinį saugumą, esame pirmininkavę Europos Sąjungoje, vienerius metus buvome Jungtinių Tautų saugumo nariai. Lietuvos atstovai turbūt yra sėdėję prie visų pagrindinių politinės bendruomenės stalų. Ir jei pažvelgtumėme į save prieš 27 metus, kuomet Lietuva tik žengė pirmus Nepriklausomybės žingsnius, negalvojome, jog ji sugebės nueiti užsienio politikos keliu taip toli. Be abejonės, turime dar nemažai nesutvarkytų sričių, tačiau apibendrinus ir palyginus Lietuvą su tokiomis pačiomis valstybėmis, kurios buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, esame daug pažengę. Palyginkime Lietuvą su Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Moldova, pažiūrėkime į perspektyvą, kur mes esame? Mano nuomone, esame labai toli“, - apibendrino konsulas M. Gudynas.
Jis kvietė nepamiršti, jog Lietuvos, kaip valstybės, laukia kiti, nauji, didesni užsienio politikos iššūkiai, nes besikeičiantis pasaulis verčia keistis ir valstybes. Šiuo atveju svarbu nebijoti keistis ir priimti naujai iškilusius iššūkius, kurie sukurs naujas galimybes ir padės susiformuoti naujai, moderniai valstybei. Šiandieną pagrindinis uždavinys Lietuvai yra nebijoti priimti iššūkių, drąsių sprendimų, investuoti ir ieškoti naujų galimybių bei alternatyvų, nes, pasak konsulo, tik tai leidžia jaustis laisvam rinktis.
„Dažnai save nuvertiname, plakame, bet kas, jei ne mes, patys save teigiamai pristatysime? Ne paslaptis, kad daugelis amerikiečių ar kitų užsienio šalių kompanijos investuoja į Lietuvą dėl pigios darbo jėgos. Tačiau šiandien kompanijos, įvertinusios, kokia pridėtinė vertė yra kuriama lietuvių darbuotojų, pasiryžta mokėti tiek pat, kiek ir bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje. Mano nuomone, tai yra mūsų kelias - nereikia nuvertinti ir manyti, jog mes esame pigios darbo jėgos šalis, mes esame konkurencijos darbo jėgos šalis. Vienas iš „Western Union“ vadovų sėdėdamas konsulate man yra pasakęs – „Žinai, yra problema - pas jus žmonių ima trūkti“. Bet linksmiausia tai, kad sprendžiant tam tikrą klausimą, jie 30 žmonių prisiviliojo iš „Barclays“ kompanijos. Aš grįžtu prie to, nuo ko pradėjau - mums reikia investuoti į savo švietimą. Mes galime kurti labai daug, tik reikia tikėti savo jėgomis“, - įžvalgomis dalinosi M. Gudynas.
M. Gudynas ir R. Račkauskienė[/caption]
Popietės svečiai[/caption]
Pasakodamas apie gerai Amerikoje ir ne tik žinomą taksi paslaugų kompaniją „Uber“, konsulas paminėjo, jog dalis šios kompanijos mobiliųjų programėlių buvo sukurtos lietuvių: „Mes tikrai galime didžiuotis, nes daugelis pasaulyje žinomų IT sprendimų yra sukurta Lietuvoje, finansinę biržą valdančios programos taip pat yra kuriamos Lietuvoje. Tai nuvertinti Lietuvą, jos darbuotojus, mano manymu, būtų neteisinga.“
Tęsdamas savo kalbą konsulas paminėjo ir keletą iššūkių, su kurias susiduria Lietuva: tai informacinė grėsmė, galimos propagandos. Dėl šios priežasties M. Gudynas skatino žmonės nepasikliauti vienu informaciniu šaltiniu, domėtis plačiau.
Baigdamas savo kalbą, konsulas palinkėjo visiems džiaugtis bendravimu ir susitelkti ties iššūkiais - juos matyti ir vertinti, o kilusias problemas spręsti: „Mūsų galia yra vienybėje - susivieniję mes galim labai daug, po vieną - mums bus sunku. Linkiu vienybės, linkiu visiems ir kiekvienam atskirai atrasti tą kelią, kaip norime kurti savo valstybę.“
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
