Mitchas McConnellas ir Johnas Boehneris
Svarbiausios naujienos šiomis dienomis, aišku, yra galimas Vidaus saugumo departamento uždarymas. Tačiau pats grėsmingiausias dalykas šioje departamento finansavimo ir imigracijos reikalų istorijoje nuskambėjo trečiadienį iš Johno Boehnerio lūpų. Spikeris savo Atstovų rūmų respublikonų gretoms prisipažino, kad su Senato daugumos lyderiu Mitchu McConnellu nekalbėjo jau dvi savaites vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį, tačiau net ir artėjant šiam reikšmingam galutiniam terminui, du aukščiausias pareigas Kongrese einantys respublikonai ne tik kad nesukūrė bendro veiksmų plano, tačiau neapsikeitė nė žodžiu. Diena anksčiau McConnellas leido suprasti, kad jis pasiduotų demokratų reikalavimams pateikti DHS finansavimo įstatymą be papildomų reikalavimų imigracijos reformai sustabdyti, kurie ir tapo šios priešpriešos priežastimi. Tuo tarpu Boehnerio prisipažinimas uždarame respublikonų susirinkime (kuris greitai pateko pas žurnalistus) parodė įpykusiems konservatoriams, kad jis su McConnello reikalais neturi nieko bendra.
Ar tai gali būti hiperbolizuota „gero policininko, blogo policininko“ strategija? Žinoma. Boehnerio ir McConnello administracijų darbuotojai visą laiką sakė, kad jie sutaria ir bendradarbiauja puikiai. Politiškai naują statusą įgavęs McConnellas yra stipresnėje pozicijoje saviškių tarpe nei praėjusį mėnesį perrinktas, tačiau opozicijos neišvengęs Boehneris.
Tačiau ši situacija demonstruoja tai, ką McConnellas pažadėjo išrauti su šaknimis, kai respublikonai perims daugumą: disfunkciją. „Problemos rojuje“, – pakomentavo antrasis pagal rangą Senato demokratas Dickas Durbinas, paklaustas apie komunikacijos tarp Boehnerio ir McConnello trūkumą. Dauguma respublikonų jau kelias savaites supranta, kad galiausiai partijai reikės arba pasitraukti iš kovos dėl DHS finansavimo, ar bent kažkiek nusileisti. McConnellas paprasčiausiai nusprendė pirmasis žengti žingsnį ir nutraukti įstrigusią priešpriešą. Kaip duoklę konservatoriams jis pareiškė, kad Senatas taip pat pateiks atskirą įstatymą, kuriuo bus atšaukiami prezidento Obamos veiksmai imigracijos srityje. Atskirai nuo DHS, žinoma, toks balsavimas bus grynai simbolinis. Kai kurie respublikonai tikėjosi, kad federalinio teismo Teksase sprendimas blokuoti prezidento politiką apramins įtampą Kongrese, tačiau konservatoriai tikina, kad tai tik suteikia jiems papildomą paskatą kovoti už savo įsitikinimus.
Tačiau akivaizdus yra dar vienas dalykas – Kongreso respublikonai šią savaitę taip užsižaidė su galimu daliniu vyriausybės sustabdymu, kad net nepastebėjo naujų įrodymų apie tai, kaip jų pozicija ima skirtis nuo amerikiečių požiūrio į nelegalią imigraciją.
Pasirodo, 60 procentų amerikiečių – beveik lygiomis dalimis respublikonų, demokratų ir nepriklausomų – neigiamai vertina respublikonų partijos taktiką su Obama kovoti pasitelkiant DHS finansavimą. Naujausios CBS News apklausos duomenimis, aiški dauguma mano, kad departamento finansavimas „turi būti atskiras nuo imigracijos politikos“.
Tačiau net ir kalbant apie pačią imigracijos politiką, diskursas yra ne visai toks, kokio tikėtųsi respublikonų politikai. Užkietėję Atstovų rūmų konservatoriai atsisako imtis svarstyti Senato 2013 metais priimtą įstatymo projektą (su nuosaikiųjų respublikonų parama), kuris būtų numatęs galimybę 11 milijonų nelegalių imigrantų gauti šalies pilietybę. Jie taip pat atsisakė pateikti bet kokią įstatyminę alternatyvą, kurioje būtų svarstomas be dokumentų šalyje gyvenančių imigrantų likimas – pavyzdžiui, suteikiant kokį nors legalų statusą (ne pilietybę).
Vietoj to, dauguma Atstovų rūmų respublikonų reikalauja, kad iki pradedant derybas dėl nelegalų likimo, būtų kažkaip „apsaugotos“ šalies sienos, tiesa, neapibrėždami, ką tiksliai tas „apsaugojimas“ reiškia, ir kaip jis turėtų būti pamatuojamas, o taip pat ignoruodami ir tai, kad praktiškai visais objektyviais matmenimis sienos yra labiau apsaugotos ir griežčiau stebimos nei kada nors per daugybę dešimtmečių.
Tuo tarpu amerikiečių nuomonė šiuo klausimu yra kitokia. Plataus masto ir didelės svarbos apklausoje, dauguma visų 50 valstijų gyventojų palaiko galimybę nelegaliai šalyje gyvenantiems siekti pilietybės. Public Religion Research Institute pernai apklausė 50 tūkstančių gyventojų, o rezultatai buvo stulbinantys – pasirodo, šiuo klausimu amerikiečiai yra smarkiai vieningesni nei tos pačios lyties asmenų santuokų ar abortų legalizavimo klausimais. Pilietybę arba kitokį legalų statusą palaikė daugiau nei trys ketvirčiai amerikiečių ir tik 19 procentų respondentų sakė, kad nelegalius imigrantus reikia identifikuoti ir deportuoti. Vadinasi, konservatoriai šiuo klausimu nesutaria ne tik su Obamos administracija, demokratais ir lotynoamerikiečiais, bet ir su dauguma amerikiečių kiekvienoje šalies valstijoje. O tai yra kelias į politinę atskirtį.
