Kas moka už ateinančių metų prezidentinę kampaniją? Kol kas – turtingiausių Amerikos gyventojų viršutinis procentas, skelbia „The New York Times“ atliktas tyrimas.
2016 m. prezidentines lenktynes finansuoja mažiausias istorijoje turtingų rėmėjų skaičius – iš kurių daugumą priglaudė respublikonų kandidatai. Kiek anksčiau „The New York Times“ paskelbė, kad mažiau nei 400 turtingų šeimų skyrė pusę iki šiol kandidatų surinktų lėšų.
Iš $388 mln., surinktų prezidentinėms kampanijoms, dauguma pinigų buvo perduota politinių veiksmų komitetams (angl. political action comitees; PAC) – išorinėms grupėms, kurios, jau penkerius metus iš eilės, nebeturi riboti iš atskirų rėmėjų gaunamos finansinės paramos dydžio. Nors parama atskiriems kandidatams negali viršyti $2,700, tačiau PAC gali gauti neribotas pinigų sumas.
Beveik visi 2016-ųjų metų rinkimų kandidatai ragino savo rėmėjus aukoti būtent tiems komitetams, skelbia naujienų tarnyba „The Associated Press“. Šie skaičiai į dienos šviesą iškilo po to, kai dauguma PAC anksčiau šį mėnesį buvo įpareigoti užpildyti savo pirmąsias lėšų rinkimo ataskaitas.
„The New York Times“, išnagrinėjęs Federalinės rinkimų komisijos ataskaitas bei Vidaus įplaukų biuro įrašus, pranešė: „Analizė rodo, kad lėšų rinkimo varžybos pavertė daugumą kandidatų į prezidentus smarkiai priklausomus nuo nedidelio turtingiausių amerikiečių skaičiaus. Tas rėmėjų susitelkimas labiausiai pastebimas respublikonų pusėje, kurių konsultantai ir teisininkai ragina juos dar agresyviau naudotis atpalaiduotomis lėšų rinkimo taisyklėmis, kurios įžiebė PAC iškilimą.“
Vos apie 130 tokių šeimų ir joms priklausančių kompanijų birželio mėnesį skyrė daugiau nei pusę lėšų, surinktų respublikonų kandidatų ir juos atstovaujančių PAC. Tuo tarpu demokratams atiteko mažiau nei 9 proc. iki šiol per PAC surinktų lėšų, skelbia AP. „Priorities USA Action“, didžiausia grupė, remianti buvusią valstybės sekretorę Hillary Rodham Clinton, iš viso surinko $15,6 mln., iš kurių $2 mln. paaukojo garsus pramogų pasaulio kompanijų savininkas, investuotojas ir filantropas Haimas Sabanas, o $1 mln. – apribotos rizikos fondo investuotojas George‘as Sorosas, o dar aštuoni finansiniai rėmėjai taip pat skyrė po $1 mln. Vis dėlto, Clinton ir kiti demokratų kandidatai daugiausiai savo pinigų surinko per savo pačių kampanijas, iš kur kas didesnio rėmėjų skaičiaus, pasirašiusio ne tokius stambius čekius.
Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje stovintis Teksaso senatorius Tedas Cruzas, Arbatėlės partijos judėjimo favoritas, per jį palaikančius PAC surinko jau $37 mln. – tai yra didžiausia suma, surinkta iš mažiausio skaičiaus rėmėjų. Beveik visi šie milijonai atkeliavo vos iš trijų šeimų iždų. Robertas Merceris, nepaprastai savo privatumą saugantis apribotos rizikos fondų investuotojas iš Niujorko, prisidėjo $11 mln., kas kol kas šiame rinkimų etape yra didžiausia finansinė parama bet kuriam kandidatui. Antra pagal dydį auka taip pat atiteko Teksaso senatoriui - $10 mln. jį atstovaujančiam PAC paaukojo tos pačios valstijos energetikos investuotojas Toby Neugebaueris, praneša AP (prieš dvejus metus Neugebaueris savo verslą perkėlė į Puerto Riką, dėl jam palankesnių mokesčių). Tokią pat sumą pinigų, $10 mln., Cruzo oficiali kampanija anksčiau surinko per tris mėnesius. Tuo tarpu Wilksų šeima iš Teksaso valstijos, turtus susikrovusi per naftos bumą, iš viso Cruzo kampanijai suaukojo net $15 mln.
Dar du stambūs finansiniai rėmėjai beveik išskirtinai remia vien tik buvusio Teksaso gubernatoriaus, Ricko Perry, PAC. Organizacijos, pavadinimu „Opportunity and Freedom“ ir „Opportunity and Freedom I“, iš viso surinko jau $12,8 mln., iš kurių $11 mln. atkeliavo iš Dalaso milijardierių Darwino Deasono ir Kelcy L. Warreno kišenių, skelbia „Politico“.
Kitas dalasietis, investuotojas Chartas Westcottas, „The New York Times“ pranešė paaukojęs $200,000 politinių veiksmų komitetui „Unintimidated“ - grupei, remiančiai Viskonsino gubernatoriaus Scotto Walkerio kampaniją. Westcotto teigimu, šį jo sprendimą motyvavo „meilė ekonominei laisvei. Tai yra didžiausia paskata didžiajai daliai finansinių rėmėjų – didesnis klestėjimas visai šaliai ir tuo pačiu jiems patiems“. Mažiausiai $13,5 mln. iš $20 mln., surinktų Walkerį remiančio PAC, buvo paaukoti keturių rėmėjų: Viskonsino milijardierės ir profsąjungų priešininkės, turtus susikrovusios iš stogų dengimo verslo, Diane Hendricks; Rickettsų šeimos iš Nebraskos ir Ilinojaus; Niujorko investuotojo Leno Blavatniko; bei Uihleinų šeimos iš Ilinojaus, kurios nariai yra kilę iš garsiosios Josepho Schlitzo aludarių kompanijos įkūrėjų.
Iš $16 mln., surinktų politinių veiksmų komiteto „Conservative Solutions“, remiančio Floridos senatorių Marco Rubio, $12,5 mln. taip pat buvo paaukoti keturių finansinių rėmėjų, tarp kurių yra milijardierius automobilių verslo savininkas ir ilgametis Rubio mecenatas Normanas Bramanas bei technologijų investuotojas Larry Ellisonas.
Tuo tarpu Jebo Busho šalininkų įkurti komitetai kol kas surinko daugiausiai pinigų – net $103 mln., kuriuos suaukojo tūkstančiai finansinių rėmėjų. Tačiau didžiąją dalį tų pinigų suaukojo palyginti mažas jų skaičius. Mažiausiai 26 asmenys ar kompanijos organizacijai skyrė po daugiau nei $1 mln., įskaitant Mike‘ą Fernandezą, Kuboje gimusį amerikiečių milijardierių, kuris paaukojo $3 mln.; Francį Rooney, buvusį Vatikano ambasadorių, kuris skyrė daugiau nei $2 mln.; bei Helen Schwab, investuotojo Charleso R. Schwabo žmoną, kuri skyrė $1,5 mln.
Keli finansiniai rėmėjai, turintys stiprių ryšių su įvairiais respublikonų rateliais, paaukojo daugiau negu vienam kandidatui. Pavyzdžiui, milijardieriaus ir ilgamečio respublikonų mecenato Haroldo Simmonso našlė Annette Simmons paaukojo po $100,000 kiekvienai grupei, atstovaujančiai Walkerį ir Bushą.
Dauguma pagrindinių šalies mecenatų ne tik yra kolegos finansiniu atžvilgiu, bet taip pat ir draugai bei elitinės finansinių rėmėjų klasės nariai, susirenkantys į tokius kviestinius renginius kaip „Club for Growth“ kasmetinė išvyka į Palm Beach kurortą dešiniųjų pusėje ar uždarų durų Demokratų aljanso susitikimas kairėje. Beveik pusė jų gyvena vos keliose metropoliteno vietose, kartais netgi tuose pačiuose pastatuose: netoli Dalaso, Hjustono ir Niujorko, ar išsidėstę palei visą saulėtą pietų Floridos pakrantę.
Tačiau milijonai dolerių taip pat buvo paaukoti ir stambių korporacijų be jokių akivaizdžių ryšių su žinomais individais ar verslais: milijoną dolerių Bushą remiančiam PAC paaukojo „Jasper Reserves“, ribotos atsakomybės bendrovė, prieš dvejus metus įkurta Vakarų Virdžinijoje ir pateikianti vos kelias užuominas apie savo savininkus.
Didieji mecenatai ne tik yra kandidatų globėjai, bet ir patikėtiniai, turintys išskirtinę prieigą prie jų gyvenimo – ir kartais prie su jais susijusių verslų. Mūsų jau minėtasis Bramanas anksčiau dotavo Rubio atlyginimą ir jo administracijoje įdarbino savo žmoną. Fernandezas, kuris tapo milijardieriumi įkūręs kelias sveikatos priežiūros kompanijas, dažnai susirašinėjo su Bushu, kai pastarasis dar buvo Floridos gubernatorius, kad pasiteirautų apie galimybes plėsti savo verslą valstijos lygmeniu, rodo Busho el. laiškai.
Didžiausia auka „America Leads“, organizacijai, remiančiai Naujojo Džersio gubernatorių Chrisą Christie, atkeliavo iš vieno Bostono investuotojo kišenės, šiam siekiant valstijoje pastatyti $4 mlrd. vertės kazino kompleksą. Mažiausiai penkios kompanijos, paaukojusios Walkerio PAC, anksčiau gavo šimtus tūkstančių dolerių finansinės pagalbos iš Viskonsino ekonominės plėtros agentūros, rodo valstijos įrašai.
Akivaizdu – politinių veiksmų komitetai tapo de facto kampanijų ginklais, vis labiau perimančiais pagrindines išlaidas – pavyzdžiui, reklamos, apklausų ir kelionių – kurias kažkada dengė patys kandidatai, dabar apriboti iki $2,700 vertės aukų iš vieno rėmėjo. Ir iš tiesų, nuo to laiko, kai istorinis 2010 m. Aukščiausiojo teismo sprendimas patvirtino, jog nepriklausomų pelno nesiekiančių organizacijų politinių išlaidų apribojimas prieštarauja konstitucijai, savo veiklą pradėjo visa eilė tokių komitetų.
„PAC ir kitos išorinės grupės yra visiškai nepriklausomos nuo kandidatų, - skelbia NPR korespondentas kampanijų finansų ir lobizmo reikalams Peteris Overby. – Tai palaiko Aukščiausiojo teismo išvadą, kad nereglamentuojama didžiųjų finansinių rėmėjų parama nesukorumpuos įstatymų leidėjų.“
Tačiau tiesa ta, kad tie PAC toli gražu nėra tokie jau nepriklausomi, ir vietoje to „veikia kaip šešėlinės kampanijos“ kandidatams į prezidentus, rašo „The New York Times“. Pasak leidinio analizės, jau dabar dalis paaukotų lėšų nukeliavo į „asmeninius lėktuvus, prabangius viešbučių apartamentus, opozicijos tyrinėjimus, brangiausiai apmokamus teisininkus ir dar daugiau“.
Vis dėlto, atpalaiduotos taisyklės turi ir šviesiąją pusę – PAC padėjo padidinti rinkimuose besivaržančių kandidatų skaičių ir leido mažyčiam labai turtingų žmonių klanui iškelti į viešumą tuos pretendentus, kurie kitu atveju greičiausiai neišsilaikytų iki pirmųjų kitų metų pirminių rinkimų. Pavyzdžiui, buvusį Arkanzaso gubernatorių Mike‘ą Huckabee remiantis komitetas didžiąją dalį savo lėšų – maždaug $3 mln. – gavo iš paukštienos magnato Ronaldo Camerono, o Filadelfijos opcionų biržos makleris ir San Fransisko technologijų investuotojas paaukojo daugiau nei pusę lėšų Kentukio senatorių Randą Paulą remiančiai organizacijai.
