Finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2381, kuriuo siūloma patvirtinti beveik 8 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, ir beveik 8,3 mlrd. eurų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti(asignavimai viršija pajamas daugiau nei 342 mln. eurų).
„Tai nutiko todėl, kad mes didelę dalį „Sodros“ anksčiau turėtų išlaidų perimame į valstybės biudžetą, būtent, valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo, sunkmečių sumažintų pensijų kompensavimo – 52 mln. eurų, Darbo biržos išlaikymas – 21 mln., o taip pat valstybės biudžetas nuo 2014 m. moka visas palūkanas, kurias mokėtų Socialinio draudimo fondas už nuo 2014 m. pasiskolintas lėšas“, – sakė R. Šadžius.
Finansų ministras neslėpė, kad ekonominė situacija yra gana sudėtinga: „Naujausi Statistikos departamento skelbiami verslo ir vartotojų lūkesčiai išlieka pesimistiniai. Pramonės produkcijos investicinių prekių importo duomenys siunčia signalus dėl galimų nepalankių tendencijų, tačiau neskubėkime daryti išvadų pagal vieno ar dviejų mėnesių tarpinius duomenis. Jeigu artimiausiu metu paaiškėtų, kad ekonomikos augimas yra lėtesnis negu prognozuota, atitinkamai koreguotume ir makroekonomines projekcijas ir tai įvyktų dar biudžeto svarstymo metu“.
Pasak R. Šadžiaus, Vyriausybė yra numačiusi konkrečius žingsnius ir priemones, mažinančias ekonomikos lėtėjimo rizikas, tarp jų ir narystė euro zonoje, smulkiojo ir vidutinio verslo prieigos prie finansavimo šaltinių gerinimas, atsakinga valstybės fiskalinė politika.
Pristatydamas kitų metų biudžeto projektą ministras išskyrė finansavimo prioritetus: šalies saugumo didinimas, ūkio augimo skatinimas, socialinių įsipareigojimų vykdymas, sveikatos apsaugos finansavimas, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas.
„Savivaldybėms yra pasiūlyta peržiūrėti savivaldybių Pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir pagal jį 31 mln. eurų tektų savivaldybėms, kaip indėlis dėl natūralaus gyventojų pajamų mokesčio augimo dėl ekonomikos augimo. O 61 mln. eurų yra skiriama kitoms reikmėms, kurios nustatytos įstatymais. Tai ir dėl darbo užmokesčio padidinimo, minimalios mėnesinės algos, bazinės mėnesinės algos, pareiginės algos bazinio dydžio didinimo, tobulinant kompensavimo už šildymą mechanizmą. Paminėtina dar ir kapitalo investicijos į vietinės reikšmės kelių tiesimą. Pagal jūsų priimtus įstatymus kitais metais lėšos, skirtos savivaldybių keliams padidės 30 procentų palyginus su tuo, ką mes galėjome skirti šiemet, t. y. apie 103 mln. eurų“, – sakė R. Šadžius.
Kalbėdamas apie numatomas išlaidas ministras pastebėjo, kad sutaupyta apie 13 mln. eurų valdymo išlaidų, pamažu mažėja skolos aptarnavimo išlaidos. Kitų metų valstybės biudžete didžiausią dalį sudaro išlaidos švietimui – 1 mlrd. 100 mln. eurų, 114 mln. eurų didėja asignavimai, skiriami gynybai.
„Tai labai rimta suma ir ji pateisinama. Imant vien krašto apsaugos biudžetą, tai pagal procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mes pasiekėme 1.11 procento, tačiau pagal gynybos išlaidų klasifikaciją, į gynybos išlaidas taip pat yra įtraukiamos kitos išlaidos, daugiausia Vidaus reikalų ministerijoje, sudėjus viską, mūsų paskaičiavimais gynybai 2015 m. mes jau skirtume 1.35 procento BVP“, – pažymėjo ministras.
2015 m. numatyti asignavimai: Aplinkos ministerijai– per 333,5 mln. eurų; Energetikos ministerijai – beveik 101,5 mln. eurų; Finansų ministerijai – beveik 1 mlrd. 364 mln. eurų (iš jų Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas sudarys 1 mln. 448 tūkst. eurų; asignavimai tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms – beveik 580 tūkst. eurų); Krašto apsaugos ministerijai – per 424,5 mln. eurų; Kultūros ministerijai – daugiau nei 108,5 mln. eurų; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – per 983,5 mln. eurų; Susisiekimo ministerijai – per 805 mln. eurų; Sveikatos apsaugos ministerijai – beveik 560 mln. eurų; Švietimo ir mokslo ministerija – per 1 mlrd. eurų; Teisingumo ministerijai – per 94 mln. eurų; Ūkio ministerijai – per 262,5 mln. eurų; Užsienio reikalų ministerijai – per 72 mln. eurų; Vidaus reikalų ministerijai – per 380,5 mln. eurų; Žemės ūkio ministerijai – daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Teismams 2015 metais numatoma beveik 61,5 mln. eurų asignavimų. Aplinkos ministerija numato atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtrai 2015 m. skirti 724 tūkst. eurų; krantotvarkos programos priemonėms įgyvendinti ir aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti – per 86,5 tūkst. eurų; Energetikos ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti numato skirti beveik 1,5 mln. eurų; Finansų ministerija piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti 2015 m. numato skirti beveik 2 mln. 317 tūkst. eurų; teikti valstybės finansinę paramą parvežant į Lietuvą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikus, t. y. kompensuoti savivaldybėms išmokėtas sumas – beveik 290 tūkst. eurų; Kultūros ministerija 2015 m. per 8 mln. 314 tūkst. eurų numato skirti Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti numato skirti per 6 mln. eurų, iš jų beveik 4 mln. 750 tūkst. eurų – savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti.
Susisiekimo ministerija Savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti numato skirti per 102,5 mln. eurų; Sveikatos apsaugos ministerija Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti planuoja skirti per 9,5 mln. eurų, Švietimo ir mokslo ministerija – daugiau nei 8 mln. eurų; Ūkio ministerija – per 231 tūkst. eurų; Ūkio ministerija Pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos renginių organizavimo išlaidoms iš dalies padengti numato skirti beveik 145 tūkst. eurų.
Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 25 d., antrojo svarstymo – gruodžio 2 d.
Opozicija: biudžetas su „rožiniais akiniais“
2015 metų biudžeto projektą opozicija lygina su 2009 metų valstybės pajamų ir išlaidų planu. Parlamentinei opozicijos atstovai ragina Vyriausybę nekartoti 2008 metų klaidos, „kai nepaisant visų perspėjimų, buvo planuojama labai šviesi ekonomikos ateitis“.
„Reikia planuoti labai realiai. Antras dalykas, kuris mums kelia abejonių, ar tikrai galima kitų metų biudžete numatyti (papildomų - BNS) daugiau kaip milijardo litų išlaidų, ar tai nepažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo. Mūsų supratimu, kitais metais deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc. šių metų deficito, ir jei yra deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc., tokiu atveju turi būti taikomi Fiskalinės drausmės įstatyme numatyti apribojimai, ir negalima didinti išlaidų daugiau kaip milijardu litų“, - Seime žurnalistams teigė opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuris 2008-ųjų pabaigoje pradėjo vadovauti Vyriausybei, perėmusiai tuometinės socialdemokratų Vyriausybės parengtą biudžeto projektą.
Liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris pristatė kitų metų biudžeto projektą, yra su tais pačiais „rožiniais akiniais“, kuriuos turėjo ir 2008-aisiais.
„Šis biudžeto projektas man primena 2008 metų biudžetą, kai lygiai taip pat ponas Šadžius artėjant pasaulinei ekonominei krizei užsidėjęs rožinius akinius piešė labai gražius skaičius“, - žurnalistams teigė E.Masiulis.
Jo įsitikinimu, toks ekonomikos augimas, koks prognozuojamas kitais metais, - iki 3,4 proc. - niekuo nepagrįstas.
„Dar daugiau, augant ekonomikai, užuot mažinus biudžeto deficitą, 1,4 mlrd. litų didinamos išlaidos. Tai niekaip nepateisinama“, - teigė E.Masiulis.
2008 metais po Seimo rinkimų į valdžią atėję konservatoriai ir liberalai buvo priversti skubiai taisyti socialdemokratų Vyriausybės rengtą 2009 metų biudžetą, nes jame nebuvo atsižvelgta į prasidėjusią pasaulinę ekonominę krizę.
A.Kubilius piktinosi, kad į Seimą biudžeto projektas atneštas, valdantiesiems neturint politinio sprendimo dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui naikinimo.
2015 metų biudžeto projekte numatyta, kad nustačius 21 proc. tarifą, biudžetas gautų apie 200 mln. litų pajamų.
„Tai yra labai prastas precedentas, kai Vyriausybė ateina į Seimą su projektu, kuriame nėra aiškus ne ten kokios nors šimto tūkstančių ir milijono klausimas, o nėra aiškus 200 mln. litų klausimas. Čia galime turėti įvairias nuomones, galime būti už lengvatos naikinimą, galime būti prieš, bet negali būti atneštas į Seimą toks Vyriausybės parengtas biudžeto projektas, kuriame ji nėra susitarusi dėl tokios didelės apimties skaičiaus“, - teigė A.Kubilius.
Vyriausybės siūlymui nuo 2015 metų sausio nebetaikyti šildymui lengvatinio 9 proc. PVM nepritaria du iš trijų valdančiųjų koalicijos narių - „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Valdantieji svarsto galimybę 12 procentinių punktų tarifą didinti nuo 2015 metų liepos.
