– Keičiantis metų laikams retas kuris nepradeda čiaudėti ar kosčioti, „nešliurpščioja“ nosimi. Peršalimo ligos – vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų. Kokios yra šių ligų priežastys, kas jų sukėlėjai?

– Šias infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai. Susidarius palankioms sąlygoms, virusai sukelia ir slogą, ir kosulį, ir kitus simptomus. Paprastai po bendrojo paprasto peršalimo gali pradėti vystytis komplikacijos, kurios dažniausiai apima viršutinius kvėpavimo takus  ir arčiausiai esančius organus. Tai sukelia faringitą (ryklės uždegimą), sinusitą, tracheitą, bronchitą.

– Kas sukelia kosulį?

– Kosulys dažniausiai apibūdinamas kaip tam tikra refleksinė organizmo reakcija į dirginimą. Kosulys atsiranda tada, kai dirginami kvėpavimo takai – gerklė, gerklos ar bronchai, taip pat kai užsikemša arba dirginama nosis, ryklė ar atsiradus nervinių galūnėlių dirginimui. Pats kosulys nėra liga, bet greičiau kokios nors ligos, ypač peršalimo ligų, požymis.

Kvėpavimo takų dirginimą, tuo pačiu ir kosulį, gali sukelti daugelis priežasčių. Tai gali būti laikinas dirginimas, kai patenka dulkių, tabako dūmų ar tiesiog užspringus. Tačiau ilgalaikį ir sunkų kosulį dažniausiai sukelia virusai ir mikrobai. Dėl jų poveikio gerklėje arba bronchuose kaupiasi įvairios dėl uždegimo atsiradusios medžiagos, gleivės ir pūliai. Stipriai dirginamos nervinės ląstelės atitinkamai sutrikdo ritmingą kvėpavimą, ir mes pradedame kosėti. Organizmas tokiu būdu šalina normaliam kvėpavimui trukdančius teršalus.

– Kaip be vaistų galima palengvinti kosulį?

– Kosulys liausis tada, kai išgydysime pagrindinę ligą. Tačiau yra būdų, kaip galima sušvelninti kosulio priepuolius, pavyzdžiui, naktį arba jei kosulys nėra susijęs su kokia rimta liga. Pirma, pasistenkite, kad jūsų kvėpuojamas oras būtų kiek įmanoma švaresnis. Kambariai turėtų būti išvėdinti ir drėkinami. Miegant galvą patartina padėti kiek aukščiau, kad kuo mažiau nosies sekreto patektų į nosiaryklę. Laikinai kosulį palengvina įvairūs karšti gėrimai, nes taip suskystinamas kvėpavimo takų turinys. Be abejo, liepžiedžių ar čiobrelių arbata su medumi niekada nepakenks.

Gydymui naudojami natūralūs vaistai tinka kaip stiprinamosios priemonės. Nuo kosulio labai padeda nasturtų, čiobrelių arbatos ir tiesiog gausus skysčių vartojimas. Žinoma, kad česnakuose yra daug fitoncidų – tam tikrų medžiagų, kurios padeda organizmui apsiginti nuo įvairių mikrobų.

– Kaip užkirsti kelią peršalimo ligoms?

– Pastebėta, kad dažniausiai peršalimo ligų simptomai atsiranda tada, kai organizmas labai sušyla, o po to staigiai atvėsta. Todėl patartina vengti ne tik peršalti, bet ir sušilti. Kaip minėta, labai svarbu stiprinti savo organizmo atsparumą, t.y. grūdintis, sportuoti, valgyti pilnavertį maistą, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairūs badavimai, nesubalansuota baltyminė mityba gali turėti įtakos bendrai imuninės sistemos būklei. Kaip prevencinė priemonė jau buvo minėta tinkama apranga. Ypač atidžiai save turi prižiūrėti lėtinėmis ar kitomis ligomis sergantys pacientai.

– Kodėl esant toms pačioms sąlygoms vieni peršalę suserga, kiti – ne?

– Čia svarbiausią vaidmenį vaidina du dalykai: tai organizmo imuninė sistema ir nemokėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Prisiminkime posakį: „Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“. Tai reiškia, kad dėl daugelio sveikatos sutrikimų esame patys kalti. Dažnai mes patys nesugebame tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, taisyklingai maitintis, todėl kenčia mūsų organizmas. Elementarus pavyzdys – tėvai aprengia vaikus pernelyg šiltai, todėl jie per daug sušyla, staiga atvėsta ir suserga. Ar tai reiškia, kad sportuojantys ir grūdinantys organizmą žmonės peršalimo ligomis serga rečiau? Taip, organizmo grūdinimas bei imuniteto stiprinimas yra susiję. Būtent tai daugiausia lemia, kodėl kai kurie žmonės neserga ištisus metus.