Perl Harboras (angl. Pearl Harbor) − JAV karinė jūrų bazė Havajuose. 1941 m. gruodžio 7 d. Japonija netikėtai puolė čia dislokuotą JAV Ramiojo vandenyno laivyną. Kitą dieną po šio antpuolio JAV paskelbė Japonijai karą.
Perl Harboro užpuolimas
Niekieno nepastebėtas ir neįtartas, naudodamasis aplinkiniu maršrutu ir griežtai laikydamasis slaptumo, Imperatoriškojo Japonijos karinio jūrų laivyno vyriausias vadas admirolas Isoroku Yamamoto sugebėjo absoliučiai slaptai nusiųsti specialios paskirties šešių lėktuvnešių, dviejų linijinių laivų, remiamų kreiserių ir eskadrinių minininkų, būrį už 3 400 mylių, skiriančių Havajus nuo Japonijos. Laivynui vadovavo viceadmirolas Chuichi Nagumo, kuriam buvo duota užduotis sunaikinti JAV laivyną pačiame uoste, kad Japonija galėtų tęsti suplanuotą britų ir olandų kolonijų pietryčių Azijoje bei JAV valdų Ramiajame vandenyne užkariavimą.
7 val. 55 min. ryto pirmoji Japonijos bombonešių banga smogė Perl Harborui. Buvo sekmadienis, tarnybą ėjo tik keli karininkai. Staiga 183 japonų lėktuvai − 49 bombonešiai, 51 pikiruojamas bombonešis, 40 torpedinių bombonešių ir 43 „Zero“ naikintuvai − pradėjo savo ataką. 8 val. 50 min. ryto surengta antroji atakos banga. Iki to laiko amerikiečiai spėjo atsigauti ir paleido stiprią atsakomąją ugnį. Bet jos nepakako sulaikyti priešui. Japonų lėktuvams baigus antpuolį, buvo nuskandinti 4 JAV linijiniai laivai, įskaitant „Arizona“, kuris neteko per tūkstantį įgulos narių. Japonija įgijo pranašumą Ramiajame vandenyne, prarasdama tik 29 lėktuvus.
Amerikiečių kerštas
Iškart po Perl Harboro atakos Yamamoto nurodė sukurti sargybinių laivų-patrulių liniją, nusidriekusią 600-700 mylių į vakarus nuo Japonijos salų. Iš JAV buvo laukiama stipraus atsako ir linija turėjo įspėti japonus apie besiartinantį priešą. Amerikiečiai suprato, kad atakuoti Japoniją aviacijos pajėgomis būtų buvę pernelyg rizikinga, nes tuometiniai lėktuvai, besibazuojantys lėktuvnešiuose, tegalėjo nuskristi maksimalų 300 mylių atstumą. Vis tik, vos po kelių mėnesių, į ginkluotę buvo priimtas sunkusis lėktuvnešis „Hornet“. Jis galėjo tapti plaukiančiu aerodromu Karinių oro pajėgų lėktuvams, kurie pasižymėjo didesniu veikimo nuotoliu.
Tiesioginiu operacijos vykdytoju pasirinktas papulkininkis Jamesas Haroldas Doolittlis. Pagrindine problema tapo lėktuvo, kuris sugebėtų nuskristi 1 200 km atstumą su maksimaliu bombų kroviniu, paieškos. Geriausiai šiam reikalui tiko taip pat neseniai į rikiuotę priimtas bombonešis B-25 „Mitchell“. Modernizuoti lėktuvai perskrido į Floridoje esančią bazę, kur įguloms buvo paaiškinta operacijos svarba ir aptartos jos detalės. Galiausiai 16 geriausių lėktuvų buvo pakrauti į lėktuvnešį „Hornet“ ir balandžio 2 d. išplaukė į atvirą jūrą.
Pagal planą lėktuvai turėjo startuoti balandžio 20 d. vidurnaktį. Pirmasis lėktuvas turėjo pažymėti taikinį padegamosiomis bombomis, o kiti - subombarduoti. Paskui ekipažai turėjo skristi iki draugiško aerodromo vidurio Kinijoje ir, palikę ten savo lėktuvus, per Artimuosius Rytus, Afriką ir Atlanto vandenyną grįžti namo. Tačiau likus vos porai dienų iki operacijos pradžios, balandžio 18 d. paryčiais, radiolokatoriai užfiksavo japonų sargybinį laivą „Nito Maru“. Japonai radaro neturėjo, bet jo ir nereikėjo - lėktuvnešis plika akimi buvo matomas iš 15 km atstumo. Iškart buvo pradėta ruoštis startui, o tuo tarpu amerikiečiai apšaudė ir paskandino priešo laivą. Visi 16 lėktuvų individualiai pasiskirstė savo taikinių link: 13 į Tokiją, kiti trys į Nagoją, Osaką, Kobę.
Jau po dešimties valandų lėktuvai pasirodė virš Tokijo. Sėkmingai numetę bombas - japonai taip ir nesuprato kas nutiko - ir nepraradę nė vieno lėktuvo, jie tęsė kelionę į Kiniją. Pritrūkęs degalų vienas lėktuvas nusileido į SSRS teritoriją, vienas nutūpė į jūrą (žuvo 3 ekipažo nariai, kitus 2 į nelaisvę paėmė japonai), dar vienas nusileido į ryžių lauką. Likusios įgulos iššoko su parašiutais virš okupuotos Kinijos dalies ir padedamos vietinių valstiečių grįžo namo. Iš viso 8 vyrai buvo paimti į nelaisvę, trims buvo įvykdyta mirties bausmė, vienas mirė neišlaikęs kankinimų, o likusius keturis 1945 metais išvadavo OSS agentai.
