Balandžio mėnuo prasidėjo pačios gražiausios pavasario šventės – šv. Velykų paminėjimu. Mokytojos papasakojo net tik apie dabartines, bet ir apie jau gal ir pamirštas tradicijas. Velykos, kaip pavasario gamtos atgimimo šventė, lietuviams buvo žinoma dar iki krikščionybės įvedimo. Pagrindinis šventės atributas ir tada buvo kiaušinis, nes jis išreiškia kūrybinę gamtos jėgą, iš kiaušinio kyla nauja gyvybė. Žmonės mušdavo ir ridendavo kiaušinius, taip pat statydavo supuokles, kuriomis besisupant stengdavosi iškilti kuo aukščiau, nes nuo to geriau augs javai. Buvo ir paprotys laistytis vandeniu – kad greičiau prabustų žemė.

Daug lietuviškų švenčių ir papročių siejasi su gamta, todėl ir kiaušiniai neretai yra dažomi apsukant juos žolelėmis ir gėlėmis, ypač populiarus būdas dar ir šiandien yra dažyti juos svogūnų lukštais. Nudažyti ar kitaip išmarginti kiaušiniai vadinami margučiais, bet jų įvairovė nėra beprasmė. Mokytojos mokiniams papasakojo spalvų ir simbolių reikšmes – margučiai turi būti ne tik gražūs, bet ir prasmingi. Pavyzdžiui, raudona spalva reiškia gimimą, energiją, sėkmingą darbų pradžią; žalia – pavasario augmeniją, sveikatą; geltona – javus, jaukumą; juoda – žemę ir būties pilnatvę. Krikščionių religijoje raudona spalva reiškia Jėzaus kraują – jo kančią ir mirtį. Per tai žmonija tapusi išganyta ir atitinkamai raudonas kiaušinis jau ima simbolizuoti naują, amžiną pomirtinį gyvenimą. Vis dėlto dominuoja spalvų bei simbolių įvairovė su sava reikšme. Nupiešta ar išgraviruota saulė reiškianti šviesą, žvaigždutės – viltį, žalčiukai – atbundančią gyvybę, apskritimas – amžiną gyvenimą ir t. t.

Jau tradicija tapo Velykų bobutės apsilankymas. Jos sulaukėme ir šiemet! Ji, kaip ir visada, kartu su mokiniais dainavo ir žaidė įvairius žaidimus.  Mokiniai rodė savo margučius, pasakojo kas juose atvaizduota ir už tai gavo dovanų. Įdėjus tiek darbo ir žinių į kiaušinių marginimą, mokiniams tikrai būtų buvę gaila juos čia pat sudaužyti ir suvalgyti. Gerai, kad tuo buvo iš anksto sumaniai pasirūpinta – mokiniai margino ne bet kokius kiaušinius, o medinius... Todėl su jais ne tik galėjo žaisti, ridenti, bet ir parsinešti namo.

Pavasaris yra pilnas ir kitų gražių lietuviškų švenčių. Balandžio pabaigoje bus Jurginės. Nuo seno šią dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši  šventė buvo apiforminta kaip šv. Jurgio diena. Kita svarbi šventė buvo daržų darbo pradžia. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. O gegužę laukiam, kada gi pagaliau užkukuos pirmoji gegutė!

Kol mes mokomės, švenčiame, einame į bažnyčią ir tvarkomės namus, pavasario gamta sau tyliai puošiasi žibuoklėmis, pakalnutėmis, tulpėmis, švelniais karklų šakelių – kačiukų – žiedeliais ir vis garsiau iš ryto čiulba paukščiai. Stiebiasi nauji daigeliai, auga ir mūsų mokinukai.

Linkime visiems gražaus atgimstančio pavasario!

Daugiau informacijos apie GLM rasite mūsų internetiniame puslapyje, taip pat jau pradedame mokinių registraciją kitiems mokslo metams:

https://www.gediminolituanistinemokykla.org/

GLM mokytoja Gabriella Tymarskis