Kaip rodo praėjusią „WikiLeaks“ išleisti dokumentai, CŽV gali įsilaužti į didžiąją dalį išmaniųjų telefonų ir kompiuterių tinklų. Nesvarbu ar turite, ką slėpti, ar ne, tai geras priminimas, jog skaitmeniniame amžiuje privatumo išsaugojimui reikia labai daug pastangų. Štai devyni patarimai, kurie gali padėti jums išsaugoti konfidencialumą, bei dar 4 tiems, kuriuos dėl to kamuoja paranoja.
Nesileiskite „sužvejojami“
Dažniausias būdas, kuriuo naudojasi CŽV ir paprasti programišiai, norėdami patekti į jūsų įrenginius, yra fišingo elektroniniai laiškai ir žinutės. Šie pranešimai yra sukuriami taip, kad atrodytų kuo patikimesni (tarsi laišką siųstų draugas, bankas ar kita patikima kompanija). Juose bandoma apgaulės būdu įtikinti jus paspausti ant pateiktos nuorodos į tam tikrą tinklalapį.
Jeigu tai padarote į jūsų kompiuterį, planšetę ar išmanųjį telefoną slapčia atsiunčiama programinė įranga, kuri leidžia prie įrenginio prisijungti šnipams ar programišiams. Kai jiems tai pavyksta, jie lengvai gali įrašyti ir kitas programas, kurių pagalba būsite šnipinėjami arba bus pavogti jums svarbūs duomenys. Nutekintuose CŽV dokumentuose aprašomos programos, kurios gali naršyti elektroninius laiškus, kontaktų sąrašus, tekstinius pranešimus bei nuotraukas ir juos atsiųsti įsilaužėliui.
Štai kodėl turėtumėte atsargiai atidarinėti elektroninius laiškus ir spaudinėti ant nuorodų. Programišiai ir galimai CŽV puikiai sugeba kurti įtikinamus elektroninius laiškus, kurie priverčia jus paspausti pavojingas nuorodas. Todėl niekada ant jokių nuorodų nespauskite, prieš tai neįsitikinę, jog jos tikrai patikimos.
Dviejų dalių autentifikavimo procesas
Tai gan erzinantis žingsnis. Suvedus slaptažodį į savo išmanųjį telefoną gaunate kodą, kurį turite suvesti, kad užbaigtumėte prisijungimo procesą.
Nors tai gali ir atrodyti kaip per daug darbo, tačiau tai yra labai galingas metodas siekiant išvengti pavogtų duomenų ir kibernetinių įsilaužimų. Programišiams reiktų pavogti ne tik jūsų prisijungimo duomenis, bet ir telefoną.
Jeigu tik yra galimybė, turėtumėte įjungti dviejų dalių autentifikavimo procesą. Tai labai didelė kliūtis programišiams bei šnipams.
Naudokitės tik saugiomis naršyklėmis
Ieškokite tinklalapių, kurie naudoja saugią interneto protokolo versiją. Juo galite atpažinti pažiūrėję į nuorodą, kuri turėtų prasidėti „HTTPS“, o ne „HTTP“.
Naudokite sudėtingus slaptažodžius
Kaip rodo „Keeper“ apklausos duomenys, 17 procentų interneto vartotojų naudojasi slaptažodžiu „123456“. Ne ką retesni slaptažodžiai yra „123456789“ bei „qwerty“. Turėtumėte bent šiek tiek pasistengti. Galite sudėtingus slaptažodžius sukurti patys arba įsidiegti specialią programinę įrangą, kuri tai padarys už jus.
Įdiekite modernią operacinę sistemą
Dauguma „WikiLeaks“ išleistuose dokumentuose aprašytų silpnų vietų yra senose sistemose. Tikėtina, kad CŽV turi ir naujus įrankius darbui su naujomis sistemomis, tačiau tai dar neaišku. Tikrai aišku, jog kuo senesnė yra operacinė sistema ar programa, tuo pažeidžiamesnė ji tampa. Todėl naudokitės tik pačia naujausia versija, o atsiradus dar naujesnei kuo greičiau ją įdiekite.
Įsirašykite saugumo naujinius
Kai įsigyjate naują telefoną, kompiuterį ar įsidiegiate naują sistemą pasirinkite automatinio atnaujinimo funkciją. Jeigu tokios nėra, patys reguliariai patikrinkite ar neatsirado jokių naujinių.
Naudokitės saugumo programomis
Jų yra labai daug, tiek mokamų, tiek nemokamų. Nors nelabai tikėtina, kad jos apsaugos jus nuo CŽV, tačiau tikrai padės kovojant su vidutiniais statistiniais programišiais.
O kaip „Alexa“?
Dauguma pabrėžė, jog populiari „Amazon“ skaitmeninė padėjėja „Alexa“ ir „Echo“ garsiakalbis-mikrofonas nėra minimi „WikiLeaks“ dokumentuose. Gali būti kelios to versijos: „WikiLeaks“ negavo dokumentų, kuriuose tai minima; tokie duomenys galėjo būti ištrinti arba „Alexa“ dar nebuvo laikoma potencialia grėsme saugumui. Kad ir kaip bebūtų, „Amazon“ atstovai teigė, jog „Echo“ sukurtas taip, kad būtų išvengiama šnipinėjimo grėsmė. Įrenginys išsaugo tik 60 sekundžių naujausio garso įrašo – kai įrašinėjamas naujas įrašas, senas yra ištrinamas.
Naudokitės užkoduotomis tekstinių pranešimų programinėmis įrangomis
Nėra įkalčių, jog CŽV naudojo savo „WikiLeaks“ išleistuose dokumentuose aprašomus įrankius šnipinėjant amerikiečius. Tai būtų nelegalu pagal JAV įstatymą, kuris byloja, kad CŽA negali šnipinėti šalies viduje. Tačiau, jeigu norite dar daugiau konfidencialumo, galite padaryti dar kelis dalykus.
Populiariausios programos yra „Signal“, „Telegram“ ir „Whatsapp“. „WikiLeaks“ nutekintuose dokumentuose teigiama, jog CŽV turi programą, kuri leidžia agentūrai matyti ką tam tikrų „Android“ telefonų vartotojai rašo, tačiau jiems dar nepavyko nulaužti pačių programų užkodavimo.
Uždenkite savo telefono ar kompiuterio vaizdo kamerą
Taip niekas negalės slapčia įjungti jūsų kameros ir jus įrašinėti. Programišių konferencijose labai dažnai galima pamatyti užklijuotas kompiuterių kameras arba kitokius įrenginius, kurie padeda tai padaryti.
Naudokite laidinį telefoną
Nors įdiegti laidiniame telefone „blakę“ yra įmanoma, to darymą Jungtinėse Valstijose riboja labai griežti įstatymai ir tam reikia teismo orderio. Taigi skambinimas laidiniu telefonu yra daug saugesnis. Šis procesas taip pat nepalieka skaitmeninių įrašų kaip tai daro tekstiniai pranešimai bei elektroniniai laiškai.
Išjunkite savo įrenginius ir ištraukite kištuką iš lizdo
Tai patarimas tiems, kuriuos labiausiai kamuoja paranoja. Geriausias būdas išvengti šnipinėjimo naudojantis jus supančiais įrenginiais yra jų išjungimas.
Pagalvokite, ką atiduodate dykai
Visa tai iškelia labai paprastą klausimą – kiek kasdien savanoriškai naudodamiesi internetu, programėlėmis ir kitomis paslaugomis, atiduodate informacijos? Prisiminkite, kad visada galite pasirinkti „Ne“.
