Aisin Gioro Puyi (1906-1967 m.) – dvyliktasis ir paskutinysis mandžiūrų Čingų dinastijos Kinijos imperatorius.
Puyi gimė Šiaurės rytų Kinijoje, Pekine 1906 m. vasario 7 dieną. Gimęs kaip tuometinio Kinijos imperatoriaus sūnėnas, jis atsidūrė pačiame imperatoriškojo Uždraustojo miesto intrigų centre. Nuo pat 1870-ųjų metų Kinijos imperijos valdžią savo rankose laikė Cisi, kilmingoji našlė-imperatorienė. Ji turėjo tiek įtakos, kad 1898 m. privertė tuometinį imperatorių Guanšu laikytis jos nustatyto namų arešto. 1908 m. Guanšu mirė, kaip manoma, nunuodytas našlės-imperatorienės. Tais pačiais metais Cisi, pati būdama mirties patale, paskyrė dvimetį Puyi dvyliktuoju Čingų dinastijos imperatoriumi ir tą pačią dieną mirė.
Puyi tėvas, princas Čunas, valdė kaip regentas iki 1911 m. gruodžio 6 d., kai šalyje kilo neramumai, nuvedę į revoliuciją. Kinija iš imperijos buvo paversta į respubliką. Imperatorius Puyi buvo priverstas atsisakyti savo sosto 1912 m., o po šio įvykio Kinijoje prasidėjo politinio ir socialinio chaoso laikotarpis. Puyi gyvenimas po imperatorystės netekimo iš esmės nepakito ir jis buvo paliktas gyventi Uždraustajame mieste kaip įkaitas. Imperatoriui buvo uždrausta palaikyti bet kokius ryšius su išoriniu pasauliu. Tuo laikotarpiu didžiausią įtaką jam padarė jo auklėtojas anglų džentelmenas Arčibaldas Flemingas Džonstonas, kuris buvo pakviestas į imperatoriaus rūmus kaip Anglijos ambasados protašė. Jo dėka Puyi įsisavino vakarietišką ir modernią pasaulėžiūrą, ėmė dėvėti europietiškus drabužius, bei tapo pirmuoju Kinijos imperatoriumi, kuriam buvo leista naudotis tokiais šiuolaikiniais daiktais kaip akiniai, telefonas ar dviratis.
1917 m. Pekino miestą užėmė vienas iš Kinijos generolų, kuris pasodino Puyi atgal į sostą. Šis restauracijos laikotarpis tetruko 12 dienų, kai priešiškai nusiteikę karo vadai kartu su Kinijos nacionalistų pajėgomis įvykdė sėkmingą kontrataką.
1922 m., būdamas 16 metų, Puyi vedė Van Rong (1906–1946 m.). 1924 m. Puyi, susidūręs su dar vienu užpuoliku, nusprendė galutinai palikti Uždraustąjį miestą su visa šeima ir tarnais. Tai buvo pirmas kartas per keturis šimtus metų, kai imperatorius išėjo iš miesto ribų, nes iki tol valdančioji dinastija privalėjo gyventi tik rūmuose ir nesirodyti žmonėms. Buvo draudžiama net pažvelgti į imperatorių.
Puyi pirmiausia patraukė į Tientsino miestą Kinijos pakrantėje, kur pradėjo kurti planus atgauti savąjį sostą, pasikliaujant Japonijos apsauga. 1932 m. kovo 1 d. Puyi tapo Japonijos valdomos marionetinės karalystės Mandžiūrijos valdovu. Dar po dvejų metų jis oficialiai paskelbtas Madžiūrijos imperatoriumi, o jo žmona Van Rong - imperatoriene. Kadangi ji taip ir nesusilaukė įpėdinio, Japonijos imperatorius Hirohito ištekino savo dukrą už Puyi brolio Puje ir taip dvi dinastijos susijungė.
Japonai naudojosi Puyi tam, kad pateisintų savo nelegalius įsiveržimus į Kinijos teritoriją prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą. Kinijos imperatorius suprato, kad juo naudojamasi, tačiau naiviai tikėjosi japonus paveikti ir tokiu būdu pagerinti mandžiūrų gyvenimą.
1945 m. Mandžiūriją užėmė Sovietų Sąjungos armija. Puyi karalystė subyrėjo. Sovietai laikė jį kaip privilegijuotą įkaitą, tikėdamiesi panaudoti jį kaip teisėtą Kinijos valdovą, jeigu Mao Dzedungas nesugebės įsigalėti savo valstybėje.
1950 m., reikalaujant komunistinei Kinijai, Puyi buvo parduotas Mao Dzedungui ir uždarytas į perauklėjimo lagerį, kuriame buvo numalšintos paskutinės jo ambicijos vėl tapti imperatoriumi. Puyi prakalėjo iki 1960 m. Po to iki 1964 m. dirbo komunistų režimui palankiu sodininku Pekino botanikos sode bei parašė atsiminimų knygą „Nuo imperatoriaus iki miestiečio“.
Per savo gyvenimą jis, be pirmosios žmonos imperatorienės Van Rong, buvo vedęs dar keturis kartus. Paskutinė jo žmona buvo Hanų kilmės seselė Li Shuxian (1925–1997 m.), kurią jam vesti pasiūlė Kinijos valdžia. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai mandžiūrų valdovas susituokė su kitos tautybės partnere.
1967 m., praėjus dienai po kultūrinės Revoliucijos, paskutinysis Kinijos imperatorius mirė nuo vėžio. Jis palaidotas Pekino miesto kapinėse.
Nuotraukoje: Imperatorius Puyi Mandžiūrijos valdymo laikotarpiu
