Pagal 1921-uosius siekiantį įstatymą, Jungtinių Valstijų prezidentas privalo Kongresui pateikti kasmetinį biudžeto projektą. Antradienį prezidentas Barackas Obama pateikė savo aštuntąjį ir paskutinįjį biudžetą. Kaip ir visi bet kokio prezidento biudžetai, šis projektas yra vertybių ir prioritetų pareiškimas, planas, kaip idėjas paversti politinėmis strategijomis, žemėlapis, nurodantis, kokia linkme prezidentas siekia vesti šalį.
Tačiau šią savaitę, dar iki prezidento siūlomas biudžetas buvo paskelbtas, respublikonų biudžeto komitetų pirmininkai pranešė, kad jie net nerengs svarstymų su Baltųjų rūmų biudžeto direktoriumi Shaunu Donovanu, kad aptartų pasiūlymą. Prezidento pateikiami biudžeto projektai su administracijos biudžeto direktoriais be jokių išimčių yra svarstomi nuo 1975-ųjų.
Šis sprendimas yra kur kas daugiau nei atotrūkis nuo tradicijos. Tai pats niekšiškiausias respublikonų partijos poelgis iš visų, kurių jie yra ėmęsi, kad parodytų panieką Obamai. Šis poelgis rodo nepagarbą prezidento institucijai, užkerta kelią debatams ir griauna šalies valdymą.
Obamos biudžeto projekte fiskaliniams 2017 metams numatoma išleisti per $4 trilijonus (šiek tiek daugiau nei 2016-aisiais), tačiau vos ketvirtis išlaidų yra taip vadinamos „skiriamosios savo nuožiūra“ vidaus politikos ir karinėms programoms, dėl kurių pernai prezidentas ir Kongresas niekaip negalėjo susitarti. Visa kita yra privalomosios išlaidos, daugiausia dėmesio skiriant federalinei skolai bei Socialinės apsaugos, Medicare ir Medicaid programoms, kurių išlaidos auga automatiškai, senstant šalies populiacijai. Biudžete taip pat numatomas finansavimas naujoms iniciatyvoms: kovai su terorizmu, skurdu ir klimato kaita, bei sveikatos, švietimo ir aplinkos apsaugos programoms.
Jei respublikonams šie planai atrodo abejotini ar nepriimtini – jų atsisakymas netgi svarstyti biudžetą dar iki jo pasirodymo kaip tik tai mums ir byloja – jie privalo savo rinkėjams ir visiems amerikiečiams atsakyti, kodėl. Ar jie norėtų apkarpyti (ar panaikinti) Socialinės apsaugos išmokas? Ar jie mano, kad biudžete siūlomi $11 milijardų kovai su ISIS yra per daug (ar per mažai)? Ar jie mano, kad $4,3 milijono Rusijos agresijos prieš NATO sulaikymui yra prasta mintis? Ar sprendimas skirti $19 milijardo kibernetiniam saugumui, siekiant apsaugoti vyriausybinius duomenis, svarbiausią šalies infrastruktūrą ir vartotojų privatumą, atrodo vėjavaikiškas? O gal $1,2 milijardo parama valstijoms, skirta įsigyti saugų geriamą vandenį, ar $292 milijonai, kad daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų patektų į „Head Start“ programą, yra tiesiog per brangu?
Respublikonai tikina, kad prezidento biudžete nesiimama pakankamai priemonių suvaldyti šalies skolinimąsi. Tačiau, Baltųjų rūmų skaičiavimais, šis pasiūlymas per ateinančius dešimt metų deficitą sumažintų $2,9 trilijono (tiesa, pirmaisiais metais deficitas padidėtų iki $616 milijardų nuo $438 milijardų praėjusiais metais, bet tai įvyktų dėl mokesčių apkarpymų, dėl kurių Obama ir Kongresas susitarė dar gruodį). Tokio sumažėjimo pakaktų, kad deficitas laikytųsi žemiau 3 procentų visos ekonomikos – tai yra lygis, plačiai laikomas sėkmingai suvaldomu ir net trokštamu, nes turtinga ir auganti šalis gali sau leisti skolintis projektams, kurie taptų per didele našta, jei už juos sumokėti reikėtų per vieną kartą.
Jei respublikonams šie planai atrodo abejotini ar nepriimtini – jų atsisakymas netgi svarstyti biudžetą dar iki jo pasirodymo kaip tik tai mums ir byloja – jie privalo savo rinkėjams ir visiems amerikiečiams atsakyti, kodėl. Ar jie norėtų apkarpyti (ar panaikinti) Socialinės apsaugos išmokas? Ar jie mano, kad biudžete siūlomi $11 milijardų kovai su ISIS yra per daug (ar per mažai)? Ar jie mano, kad $4,3 milijono Rusijos agresijos prieš NATO sulaikymui yra prasta mintis? Ar sprendimas skirti $19 milijardo kibernetiniam saugumui, siekiant apsaugoti vyriausybinius duomenis, svarbiausią šalies infrastruktūrą ir vartotojų privatumą, atrodo vėjavaikiškas?
Jei respublikonai turi planą, kaip sumokėti už būtinąjį vyriausybės darbą ir tuo pat metu visiškai panaikinti deficitą, jie turėtų tą planą pristatyti. Problema ta, kad respublikonai neturi realių alternatyvų. Biudžetas siūlo $10 už barelį mokesčius naftos žaliavoms, kad būtų galima padengti $320 milijardų naujų išlaidų švarios energijos transporto projektams per ateinančius 10 metų. Kongreso respublikonai, kurie laikosi užsispyrusiai įsikabinę savo pozicijos „niekada jokių naujų mokesčių“, šį pasiūlymą išjuokė. Tačiau koks yra jų planas finansuoti naujus transporto projektus ir skatinti žaliąsias technologijas, jei nebus įvedami nauji mokesčiai?
Prezidento biudžetas yra detalus, išsamus, o nemažai jo pasiūlymų tikrai yra verti dėmesio (ar bent jau diskusijos). Jo tikslas yra vesti šalį į priekį. Jei respublikonai turėtų įtikinamų idėjų ir tokį pat norą siekti progreso, jie kuo greičiau imtųsi darbo. Tačiau jie jų neturi, todėl nieko nesiima.
