Pirmadienį Lietuvos mokslo premijų komisija pranešė, kam paskirtos 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijomis siekiama skatinti produktyviai dirbančius aukšto lygio Lietuvos mokslininkus.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanojami Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“, atvėrusį plačius kultūrinius K. Donelaičio kūrybos kontekstus, naujomis įžvalgomis papildžiusį jos tyrimus; bei Darius Staliūnas – už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“. Dr. D. Staliūnas aiškinosi, kokių tikslų siekė Rusijos imperijos valdžia vadinamuoju rusinimo laikotarpiu po 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Fizinių mokslų srityje premijos skiriamos Dariui Abramavičiui už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą“ bei Valdemarui Razumui ir Gintarui Valinčiui – už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premiją gaus Algirdas Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai globalios kaitos sąlygomis“. Jo darbų cikle vertinama, kaip klimato kaita veikia bendrą miškų būklę ir jų produktyvumą.
Technologijos mokslų srityje premijos laureatais tapo Rymantas Jonas Kažys ir Liudas Mažeika už darbų ciklą „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“. Jie sukūrė ir išplėtojo naujas technologijas, leidžiančias įvertinti ekstremaliomis sąlygomis dirbančių pavojingų įrenginių būklę.
Pasak Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko prof. Jūro Banio, pagrindinis premijas gavusių darbų išskirtinumas – jų tarptautiškumas.
„Jie išsiskiria tuo, kad yra palikę pėdsaką ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio moksle. Jie cituojami, žinomi, jie vertinami ne tik, liaudiškai kalbant, mūsų kieme, mūsų kaime, bet ir plačiau“, – sakė J. Banys.
Šiemet paskirtos ne visos septynios galimos, o šešios premijos. Pasak J. Banio, Lietuvos mokslininkai yra aukšto lygio, tačiau būna geresnių metų, būna ir tokių, kai aukščiausius kriterijus atitinkančių darbų patiekiama mažiau.
„Paskirtos šešios premijos vietoje galimų septynių. Mūsų mokslininkai yra geri, tačiau darbai praeina keletą filtrų, ir, matyti metai iš metų, būna geresnių metų, būna blogesnių metų. Analogiją pasakyčiau, kaip Lietuva yra krepšinio šalis, visi žaidžia krepšinį, ir lietuvių jaunimo rinktinė vienais metas būna labai stipri, kitais metais silpnesnė, bet žiūrint į bendrą lygį tikrai, manau, (lygis) yra labai aukštas“, – sakė J. Banys.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.
Šiemet į Lietuvos mokslo premijas pretendavo 24 darbai. Kasmet gali būti skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas. Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
