Kai pastarąjį kartą JAV pareigūnai statė tvorą pasienyje su Meksika, jie paliko nedidelį tarpą prie keliuko, vedančio į pietus, link Pamelos Taylor namų, esančių ant Rio Grandės kranto. Taylor tuomet nebuvo sakoma, kur bus statoma tvora – ji ir dabar nežino, ar pareigūnai negrįš jos užbaigti.
„Kaip mes iš čia ištrūktume? – retoriškai klausia 88-erių Taylor, sėdėdama namo, kurį juodu su vyru pasistatė prieš pusšimtį metų, svetainėje. – Nejau jie nesupranta, kad baudžia prie šios upės, Amerikos pusėje, gyvenančius žmones?“
Taylor patirtis iliustruoja dalį poveikio, kurį Rio Grandės slėnio gyventojams gali turėti prezidento Donaldo Trumpo žadama „siena“. Rio Grandės slėnis – tai saulėta platybė, pilna dvikalbių miestų ir dirbamos žemės, sudaranti piečiausią JAV-Meksikos pasienio dalį. Statoma siena gali izoliuoti dalį amerikiečių „Meksikos pusėje“ – techniškai, JAV teritorijoje, tačiau už fizinio barjero, pastatyto šiauriniame abi šalis skiriančios upės krante, ribų. Žemių savininkai gali netekti nuosavybės, o tie, kurie kažkiek žemės yra praradę per ankstesnes tvoros statybas, jau ruošiasi naujam mūšiui.
Net jei jiems ir nepavyks laimėti, advokatai tikisi, kad pavyks sienos statybų klausimą įklampinti į teismus pakankamai ilgai, kad politikai galėtų jas sustabdyti – arba Kongrese, arba po kitų rinkimų.
„Mes pasirengę šiai kovai“, – sako Teksaso pilietinių teisių projekto teisininkas Efrenas Olivaresas.
JAV pasienio kontrolės patrulių vadas Ronas Vitiello trečiadienį sakė „The Associated Press“, kad tikrai bus pastatytas naujas fizinis barjeras Rio Grandės slėnyje, kur Braunsvilyje ir aplinkiniuose miestuose jau stovi 18 pėdų aukščio rūdžių spalvos stulpų atkarpos. San Antonijo mieste susirinkusiai publikai Vitiello sakė, kad vyriausybė planuoja užbaigti sienos arba tvoros statybas tuose miestuose, dėl kurių jau seniai buvo svarstoma.
„Jei planus pavyks įvykdyti, fiziniai barjerai tikrai atsiras, tik aš negalėčiau pasakyti, kur tiksliai“, – sakė jis.
Trumpas tikino planuojantis pastatyti sieną ir taip sustabdyti nelegaliai į šalį patenkančius asmenis, o taip pat „narkotikų ir nusikaltimų srautą“. Pasienio patruliai daugiau nei 300 mylių pasienio atkarpoje Rio Grandės slėnyje atlieka daugiau sulaikymų nei bet kurioje kitoje vietoje.
Braunsvilio ir aplinkinių vietovių gyventojai prie upės gyvena nuo seno, o žmonės iš abiejų upės pusių kasdien keliasi per tiltus vykdami į darbą ar apsipirkti. Taylor ir kiti arčiausiai upės gyvenantys žmonės sakėsi dažnai matantys prie savo namų ateinančius pasienį kertančius žmones.
Dauguma slėnio gyventojų tvirtina, kad tvoros neveikia, o pasipriešinimas didesnei sienai jų tarpe yra plačiai paplitęs. Nors šis regionas yra vienas iš nedaugelio Teksaso demokratų partijos bastionų labai konservatoriškoje valstijoje, dauguma vietinių gyventojų nepasitiki prašalaičiais bei abiejų partijų politikais, kurie pasienio problematiką naudoja saviems politiniams tikslams. 2006 metų leidimas tvoros statyboms buvo patvirtintas pritariant dideliam skaičiui demokratų, įskaitant ir tuometinę senatorę Hillary Clinton, kuri 2016 m. pralaimėjo prezidento rinkimus Donaldui Trumpui.
Kai JAV vyriausybė statė tvorą, jai teko į teismą paduoti šimtus žemės savininkų, kad pasinaudotų savo teise nacionalizuoti žemę. Taip yra todėl, kad, skirtingai nei daugumoje pietinių valstijų, pasienio teritoriją sudaro privačios valdos, o kietas vietovės žemės paviršius ir vandens panaudos susitarimai su Meksika reiškė, kad tvorą teko statyti mažiausiai mylios atstumu į šiaurę nuo upės.
Manoma, kad ir šįkart be teismų apseita nebus, tad Teksaso pilietinių teisių projektas jau pradėjo burti žemių savininkus ir identifikuoti žmones, kuriuos gali paveikti Trumpo sienos statybos.
Pagal JAV konstituciją, vyriausybė gali nacionalizuoti privačią žemę, jei įrodo, kad ji bus naudojama visuomeniniais tikslais, bei privalo sumokėti savininkui „pagrįstą“ kompensaciją. Ir nors akivaizdu, kad žemė tikrai bus naudojama „visuomeniniais“ tikslais, tie, kas manys, jog jiems buvo pasiūlyta per maža kompensacija, galės keliauti į teismus, kur bylos užtruks ne vienerius metus.
San Benito gyventoja Eloisa Tamez paskyrė septynerius metus, kad neleistų vyriausybei nutiesti tvoros per jos nuosavybę, kuri jos šeimai priklauso nuo XVIII amžiaus. Vyriausybė galiausiai laimėjo ginčą, bet tik po to, kai sutiko jai sumokėti apie $56,000 – kelis kartus didesnę sumą, nei pirminis pasiūlymas. Moteris naudojasi vartais, kad patektų į kitoje tvoros pusėje esančią savo nuosavybę. O dabar 82 metų moteris ruošiasi naujo mūšio teisme galimybei ir žada „kovoti iki galo“.
