Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį rinkosi centriniame Honkongo parke, kad paminėtų 25-ąsias Tiananmenio aikštės žudynių metines. Tuo tarpu Pekine ir likusioje Kinijos dalyje protestus slopino sustiprintos saugumo pajėgos.

Minėjimo Honkonge organizatoriai sakė, kad trečiadienį čia susirinko per 180 000 žmonių, tačiau, policijos teigimu, jų buvo 99 500. Pasak organizatorių, dalyvių skaičius buvo didžiausias nuo 1989-ųjų, o pasak policijos šaltinių – antras pagal didumą nuo 2010-ųjų, kuomet susirinko 113 000 dalyvių.

Oficialios šalies naujienų agentūros didžia dalimi ignoravo sukaktį net ir tuo metu, kai užsienio naujienų žiniasklaida jai skyrė visuotinį dėmesį. Baltieji rūmai Vašingtone išleido šį pranešimą: „Praėjus dvidešimt penkiems metams, Jungtinės Valstijos ir toliau reiškia pagarbą tiems, kurie atidavė savo gyvybes Tiananmenio aikštėje bei visoje Kinijoje, ir mes raginame Kinijos valdžią pripažinti nužudytuosius, įkalintuosius ar dingusius dėl ryšio su įvykiais, supančiais 1989 m. birželio 4 d.“

Savo ruožtu, Kinijos interneto cenzūruotojai dar labiau sustiprino ir taip jau didelį tinklapių ir komentarų blokavimą bei trynimą, taip siekdami nutildyti visus, besipriešinančius komunistų partijos pastangoms ištrinti visuomenės atsiminimus apie kraujo praliejimą 1989 m., kai kareiviai Pekine nužudė šimtus taikių studentų, darbininkų ir specialistų, protestavusių už korupcijos sumažinimą ir daugiau demokratijos.

Trečiadienio vakarą Viktorijos parke Honkonge susirinkusi minia buvo kur kas jaunesnė nei ankstesniais metais. Minėjime pirmą kartą pasirodė ir itin gerbiamas Romos katalikų kardinolas Josephas Zen Ze-kiunas, anksčiau laikydavęs mišias netoli minėjimų, tačiau niekada juose tiesiogiai nedalyvavęs. Paklaustas, ar jis minėjime dalyvauja kaip šalies Bažnyčios vadovas, jis tai paneigė, sakydamas, kad dalyvauja tik asmeniškai.

Pastaraisiais metais susitikimuose dominuodavo vyresni nei 40 m. amžiaus žmonės, dar prisimenantys tos kruvinos nakties įvykius, kartais atsivesdavę ir savo vaikus. Šiemet minėjimo demografija pasikeitė – jame dominavo jauni 20-30 m. amžiaus žmonės. Kai pranešėjas ant scenos paprašė visų, dalyvaujančių pirmą kartą, pakelti rankas, daugelis jų pakilo į viršų.

Vienas pirmą kartą minėjime dalyvaujantis 27 m. biuro darbuotojas Rexas Liu sakė, kad nors ir jaučia gailestį studentams, žuvusiems prieš 25-erius metus, dalyvauti jį paskatino korupcija šiandieninėje Kinijoje.

„Jaučiau poreikį šiemet ateiti ir išreikšti savo nepasitenkinimą pūvančia ir korumpuota Kinijos vyriausybės būkle“, - sakė jis.

Honkongas buvo vienintelis miestas visoje Kinijos žemėje, kur toks viešas susibūrimas galėjo įvykti – kitur tam kelią užtvėrė itin smarkiai sustiprintos saugumo pajėgos.

Oficiali Kinijos naujienų tarnyba „Xinhua“ trečiadienį išspausdino straipsnį, kuriame cituoja vyriausybės atstovą, kritikuojantį Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių kontrolierę, antradienį paraginusią Pekiną paleisti laisvėn įkalintus prodemokratiškai nusiteikusius ir kitokius aktyvistus.

„Tas taip vadinamas JT žmogaus teisių kontrolierės Navi Pillay pranešimas spaudai šiurkščiai pažeidžia jos mandatą ir yra neteisėtas kišimasis į Kinijos teisminį suverenitetą bei vidaus reikalus“, - sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Hongas Lei.

„Kinija pasirinko tinkamą kelią vystyti žmogaus teises ir to nepakeis joks prieštaraujantis balsas“,- pridėjo jis.
Aktyvistų plakatus šiandien jau pakeitė internetas bei socialinė žiniasklaida, tačiau žinutės panašios: reikalaujama savo valdžia piktnaudžiaujančių pareigūnų atsakomybės, suteikti daugiau skaidrumo vyriausybei, įvykdyti teisingumą.

Nepriklausomos Kinijos organizacijos bando tiesiogiai bendradarbiauti su JT organizacijomis, tačiau tokie veiksmai dažnai išprovokuoja smarkų vyriausybės įtūžį. Pavyzdžiui, viena aktyvistė, Cao Shunli, 2013 m. buvo įkalinta dėl savo pastangų dalyvauti peržiūrint Kinijos įrašus JT Žmogaus teisių taryboje. Ji mirė kalėjime šių metų vasarį po to, kai jai buvo atsakyta suteikti tinkamą medicininį gydymą.

Ir nors tokioms grupės draudžiama rengti susitikimus Tiananmenyje, jos susiranda vienos kitas ir bando toliau skatinti šalies kaitą per socialinę žiniasklaidą ir kitus legalius kanalus. Jie neatsisakys savo reikalavimų gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje. O ką darys Kinijos vyriausybė?