Europos atvirų sienų politikai – galas?

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę paskelbė neįprastai atvirą perspėjimą, kad vienu iš sėkmingiausių Europos pasiekimų laikomai Šengeno zonai, kurios 26 šalių gyventojai gali kirsti sienas be pasų tikrinimo, iškilo pavojus. Antradienį Vengrija uždarė savo pagrindinę traukinių stotį, kad užkirstų prieglobsčio ieškančių asmenų judėjimą gilyn į ES, bet apžvalgininkai reiškė nuogąstavimus, kad džinas jau paleistas iš butelio ir kad kitoms šalims teks atnaujinti vidinių sienų kontrolę, siekiant sustabdyti šį antplūdį. 1995 metai įkurta Šengeno zona, kurios pavadinimas susijęs su vienu Liuksemburgo pasienio miesteliu, panaikino pasų kontrolę keliaujant tarp 22 ES šalių ir Bendrijai nepriklausančios Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos bei Lichtenšteino. Šios sistemos šalininkai sakė, kad ji yra itin naudinga Europos vieningajai rinkai, nes buvo sutaupyta daug išlaidų, eliminavus pasienio biurokratų armijas, be to, buvo sugriauti psichologiniai barjerai tarp europiečių, tačiau dabar ši sistema braška neatlaikydama didžiausios migrantų krizės nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ragina vienytis prieš Rusijos agresiją

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino „laisvojo pasaulio tautas“ stoti prieš „Rusijos agresiją“ Ukrainoje. „Rusijos Federacija, ciniškai sutrypusi tarptautinę teisę, aneksavusi Krymą ir kurstydama ginkluotą konfliktą Donbase, šiandien vėl griauna Europos ir pasaulio saugumo sistemą“, – pareiškė P.Porošenka. „Šiandien, minint 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines ir pagerbiant dešimtis milijonų žuvusiųjų, mes kreipiamės į visas laisvojo pasaulio tautas kviesdami vieningu frontu ryžtingai stoti prieš rusiškąjį agresorių, kuris pradėjo nepaskelbtą „hibridinį“ karą prieš suverenią Ukrainą“, – sakoma prezidento kalboje Antrojo pasaulio karo pabaigos minėjimo proga. Prezidentas pažymėjo, kad Antrasis pasaulinis karas, įvairiais vertinimais, Ukrainai kainavo nuo 8 iki 10 milijono gyvybių. Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., kai buvo pasirašytas Japonijos kapituliacijos aktas. Didžiausio masto minėjimai vyks Pekine, tarp svečių bus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Petro Porošenka į Pekiną nevyks.

Patvirtinta: IS sunaikino Palmyros šventyklą

Garsiausia šventykla Sirijos senoviniame Palmyros archeologiniame komplekse buvo sunaikinta. „Galime patvirtinti Belo šventyklos pagrindinio pastato, taip pat šalia jos buvusios kolonų eilės sunaikinimą“, – pirmadienį paskelbė JT mokymų ir tyrimų agentūra UNITAR, pateikusi palydovinių nuotraukų, rodančių padėtį Palmyroje prieš ir po sekmadienį driokstelėjusios sprogimo. Galingas sprogimas senoviniame mieste sustiprino nuogąstavimus, kad džihadistai nusiteikę sunaikinti visus, jų nuomone, neislamiškus paminklus. Prieš 2 000 metų pastatyta Belo šventykla buvo visame pasaulyje garsių Palmyros griuvėsių pagrindinis akcentas ir vienas svarbiausių to pasaulio paveldo objekto elementų, kuris, kaip nurodo JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), pasižymėjo „nepaprasta visuotine verte“. IS kovotojai užėmė tą miestą šių metų gegužę, o nuo to laiko niokojo Palmyros griuvėsius ir istorinius objektus, kuriuos džihadistai laiko stabmeldiškais. Rugpjūtį jie taip pat nukirsdino 82 metų Palmyros antikvarinių reikalų vadovą.

Nutraukė tyrimą dėl Y.Arafato mirties

Prancūzijos magistratai nusprendė nutraukti tyrimą dėl buvusio Palestinos lyderio Yassero Arafato mirties, jo žmonai įtariant, kad politikas buvo nunuodytas. Y.Arafato našlės Suha Arafat advokatas sakė „Reuters“, kad jie šį sprendimą apskųs. Buvusio Palestinos vadovo žmona tvirtina, kad jos vyro mirtis buvo politinė žmogžudystė. Y.Arafatas, kuris 1993 m. pasirašė laikiną Oslo taikos sutartį su Izraeliu, o vėliau vadovavo 2000-ųjų sukilimui, mirė sulaukęs 75-erių Prancūzijos ligoninėje, praėjus mėnesiui po susirgimo. Oficiali mirties priežastis buvo insultas, tačiau nebuvo atliktas joks skrodimas. Tyrimas buvo pradėtas 2012 m. rugpjūtį S.Arafat prašymu. Palestinos lyderio palaikai buvo ekshumuoti tyrimams, kuriuos atskirai atliko Prancūzijos, Rusijos ir Šveicarijos ekspertai. Šveicarų gauti rezultatai atskleidė, jog Y. Arafatas galėjo būti nunuodytas radioaktyviuoju poloniu, tačiau esą jų išvados nėra neginčijamas mirties priežasties įrodymas. Tuo metu prancūzų tyrėjai teigė, kad buvęs Palestinos lyderis nebuvo nunuodytas. Šiai išvadai pritarė rusų ekspertai.

Gvatemala išdavė arešto orderį prezidentui

Gvatemalos teisėjas trečiadienį išdavė arešto orderį šalies prezidentui Otto Perezui, kuriam gresia baudžiamasis persekiojamas dėl numanomo vadovavimo didžiulio masto korupcijos schemai. „Dabar yra išduotas arešto orderis prezidentui“, kurį pasirašė teisėjas Miguelis Angelis Galvezas, vadovaujantis tyrimui, sakė prokuratūros atstovė Julia Barrera. Pagal Gvatemalos įstatymus, O.Perezas automatiškai bus pašalintas iš prezidento posto, jeigu baudžiamasis teismas skirs jam kardomąjį areštą. Gvatemalos generalinė prokurorė trečiadienį taip pat sakė esanti įsitikinusi, kad į keblią padėtį patekęs O.Perezas bus apkaltintas korupcija, nes šalies Aukščiausiasis teismas atmetė šalies vadovo skundą dėl prokurorų pastangų jį teisti. Konservatyvių pažiūrų lyderis buvo įvarytas į kampą, kai Kongresas antradienį vienbalsiai nutarė atimti jo teisinę neliečiamybę. atverdamas kelią prokurorams iškelti jam bylą. Tyrėjai kaltina O.Perezą vadovavus schemai, kuri leisdavo verslo įmonėms mokėti kyšius, kad išvengtų importo mokesčių, todėl šaliai buvo padaryta milijonų dolerių žala.

Libano vyriausybė bejėgė nuraminti nepasitenkinimą

Susiskaldžiusi Libano vyriausybė trečiadienį iš pažiūros atrodė bejėgė nuraminti protestuotojų kampaniją, kuri kilo dėl atliekų tvarkymo krizės ir per kurią aktyvistai užėmė Aplinkos apsaugos ministeriją. Antradienio naktį policijos pajėgos išvaikė kelias dešimtis protestuotojų, kurie buvo užėmę dalį Aplinkos apsaugos ministerijos, mėgindami priversti ministrą atsistatydinti. Protestas tapo judėjimo „Jūs dvokiate“ kampanijos kulminacija. Per atliekų tvarkymo krizę susiformavęs judėjimas ėmėsi neveiklių ir korumpuotų Libano politikų. Dar vienu vyriausybės bejėgiškumo ženklu tapo tai, kad trečiadienį parlamentui jau 28 kartą nepavyko išrinkti naujo prezidento. Šalis neturi prezidento nuo 2014 metų gegužės, tačiau įstatymų leidėjai yra pasidalinę į priešiškas politines stovyklas ir bet kokį mėginimą išrinkti naują vadovą lydi nesėkmė. Judėjimas „Jūs dvokiate“ dabar reikalauja ne tik spręsti šiukšlių krizę, atstatydinti aplinkos apsaugos ministrą, bet nori naujų parlamento rinkimų ir surasti atsakingus už smurtą prieš protestuotojus.

Italija pasiruošusi sugriežtinti pasienio kontrolę

Italija yra pasiruošusi įvesti asmens dokumentų kontrolę prie Brenero sienos perėjos Austrijos pasienyje, sulaukusi Vokietijos prašymo padėti sumažinti į Bavariją plūstančių migrantų srautą, trečiadienį pranešė šiaurinė Bolcano provincija. Roma nori „atnaujinti“ kontrolę, kaip tai buvo padariusi birželį per Didžiojo septyneto viršūnių susitikimą, kadangi „ši laikina priemonė leis Bavarijai persiorganizuoti ir spręsti problemą“, sakoma provincijos pareiškime. Bolcanas, kuris yra šiaurinės Italijos daugiausiai vokiškai kalbančiame Trentino-Alto Adidžės regione, pranešė, kad Bavarija paprašė „logistinės paramos“. Šis regionas taip pat yra pasiruošęs priimti „300-400 pabėgėlių“, laikinai apgyvendindamas juos atitinkamai pritaikytose sporto salėse. „Bavarija stebi rekordinį skaičių atvykėlių, daugiausia atkeliaujančių Balkanų keliu, kurie daro padėtį nevaldoma“, – nurodoma pranešime, kuriame priduriama, kad taip pat stengiamasi „rasti naujų pastatų ir greitai susitvarkyti su geometrine progresija augančiu migrantų skaičiumi“.

Rusija žada atsaką į JAV sankcijas

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, esą JAV neturėtų puoselėti iliuzijų, kad į Maskvai pritaikytas sankcijas nebus reaguojama. „Vašingtono veiksmai sumenkina jų pačių siunčiamus ženklus apie suinteresuotumą bendradarbiauti sprendžiant kelias neatidėliotinas tarptautines problemas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija, pridūrusi, kad JAV laukia neigiami padariniai. Pareiškime taip pat teigiama, kad Rusija imsis atsakomųjų priemonių, ir jos nebūtinai bus tokios pačios. Pasak Rusijos, sankcijos rodo, kad JAV nesugeba tinkamai įvertinti įvykių Ukrainoje. „Prieš Rusiją nutaikytų sankcijų išplėtimas yra dar viena dalis priešiškų veiksmų serijoje, kurių JAV ėmėsi prieš Rusiją įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką, vizas ir kariuomenę“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija. JAV trečiadienį išplėtė sankcijas Rusijai. Pasak Vašingtono, tokiu būdu norima užtikrinti sankcijų prieš Maskvą dėl krizės Ukrainoje veiksmingumą ir garantuoti, kad šalis laikysis branduolinių apribojimų režimo, kuris įvestas Iranui, Sirijai ir Šiaurės Korėjai.