Pritarė naujai Sirijos taikos iniciatyvai
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį išreiškė palaikymą naujai iniciatyvai dėl taikos derybų Sirijoje, o už atitinkamą politinį pareiškimą balsavo visos 15-a valstybių narių, įskaitant Damasko sąjungininkę Rusiją. Tai buvo pirmasis kartas per dvejus metus, kai Saugumo Taryba priėjo prie bendros pozicijos dėl politinio pareiškimo Sirijos klausimu. Prancūzijos ambasadoriaus pavaduotojas Alexis Lamekas tai pavadino „istoriniu“ įvykiu. Derybos dėl Prancūzijos parengto 16-os punktų pareiškimo vyko nuo tada, kai JT pasiuntinys Staffanas de Mistura praėjusį mėnesį pristatė Saugumo Tarybai savo naują poziciją dėl taikos derybų Sirijoje. Taikos iniciatyva, kuri bus pradėta įgyvendinti rugsėjį, numato, kad bus sudarytos keturios darbo grupės, kurioms bus pavesta spręsti saugumo, kovos su terorizmu, atstatymo bei politinius ir teisinius klausimus. Šis politinis pareiškimas priimtas Rusijai, Jungtinėms Valstijoms, Saudo Arabijai ir Iranui suintensyvinus diplomatines pastangas ieškant būdų užbaigti karą Sirijoje, kuris jau nusinešė mažiausiai 240 tūkst. gyvybių.
PAR stabdomas sprendimas paleisti O. Pistorių
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) paraolimpinis čempionas Oscaras Pistorius gali dar neišeiti į laisvę šią savaitę, kaip tikėtasi, nes sprendimas jį paleisti buvo „skubotas“, trečiadienį pranešė PAR teisingumo ministerija. Penktadienį O.Pistorius turėjo būti paleistas iš Pretorijos kalėjimo, kuriame praleido 10 mėnesių iš jam skirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės už netyčinę žmogžudystę. Tačiau prokurorai toliau prašo pripažinti O.Pistorijų kaltu dėl tyčinio savo merginos Reevos Steenkamp nužudymo. Teismas pernai pripažino 28 metų kaltinamąjį abiejų kojų neturintį bėgiką kaltu dėl netyčinės žmogžudystės, o ne tyčinio savo draugės nužudymo, kaip reikalavo prokurorai. O.Pistorius savo 29 metų draugę R.Steenkamp pro užrakintas tualeto duris nušovė 2013 metų Šv.Valentino dieną. Likus keturioms dienoms iki O.Pistoriaus išėjimo į laisvę, prokurorai užginčijo sportininko išteisinimą dėl nužudymo, remdamiesi tuo, kad teisėja Thokozile Masipa ignoravo svarbius įkalčius, įrodančius, jog O.Pistorius žinojo, kad už užrakintų tualeto durų buvo R.Steenkamp.
ESBO stebėtojai Ukrainoje susiduria su priešiškumu
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai rytinėje Ukrainoje per naujausią smurto protrūkį sulaukė precedento neturinčių priešiškų veiksmų, daugiausia iš Rusijos palaikomų separatistų, trečiadienį pranešė organizacija. „Misijos saugumui buvo mestas precedento neturintis iššūkis. Buvo apšaudyti mūsų patruliai, taip pat ir iš sunkiosios artilerijos“, – sakė Ertugrulas Apakanas ESBO būstinėje Vienoje. „Stebėtojai buvo užpulti, į juos buvo nukreipti šautuvai“, – per spaudos konferenciją sakė Turkijos diplomatas, vadovaujantis daugiau nei 400 stebėtojų misijai. Pasak jo, tokių išpuolių „viršūnė“ buvo keturių ESBO automobilių padegimas rugpjūčio 8-osios naktį separatistų de facto sostinėje Donecke. Tai galėjo būti „tiesioginis išpuolis prieš misiją, siekiant sužlugdyti jos operacijas“, sakė E.Apakanas. Pasak E.Apakano, ESBO mato „vis daugiau ir rimtesnių susirėmimų... Paliaubų pažeidimai tapo dažnesni ir rimtesni“. Jis taip pat perspėjo dėl „nerimą keliančio“ humanitarinės padėties pablogėjimo.
Graikija grąžino 3,4 mlrd. eurų skolą
Graikija ketvirtadienį grąžino 3,4 mlrd. eurų sumą Europos centriniam bankui (ECB), kuri turėjo būti pervesta iki rugpjūčio 20 dienos, nurodė vienas vyriausybei artimas šaltinis. Galimybė įvykdyti tą mokėjimą atsivėrė po to, kai Europos šalių parlamentai, tarp jų Vokietijos Bundestagas, uždegė žalią šviesą jau trečiam finansinės pagalbos paketui, turinčiam atgaivinti milžiniškų skolų prislėgtą Graikijos ekonomiką. Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį paprašė Europos Parlamento (EP) prisidėti prie grupės kreditorių, prižiūrinčių neseniai patvirtintą Atėnų finansinio gelbėjimo planą. Šis prašymas buvo pateiktas tuo metu, kai euro zonos finansų ministrai oficialiai patvirtino pirmąją išmoką iš naujo 86 mlrd. eurų finansinės pagalbos Graikijai paketo, kuri leis Atėnams ketvirtadienį sumokėti didelė skolą Europos centriniam bankui (ECB). Vienas Graikijos vyriausybės šaltinis sakė, kad A.Cipras trečiadienį kalbėjosi su M.Schultzu ir kad EP pirmininkas „teigiamai pasveikino tą prašymą“, sakydamas, kad toks reikalavimas jau buvo suformuluotas kelių parlamento frakcijų.
Egipto sostinę sudrebino sprogimai
Per išpuolį Egipto sostinėje Kaire šią savaitę buvo sužeisti šeši saugumo pajėgų atstovai, o bendras sužeistųjų skaičius išaugo iki 22. Pareigūnai praneša, kad trimis sprogimais buvo taikytasi į šalies saugumo būstinę. Galingas sprogimas buvo girdėti daugelyje miesto dalių. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, sprogimas nugriaudėjo, kai prie komplekso apsauginių užtvarų sustojo automobilis. Iš jo iššokęs vairuotojas užtaisą detonavo nuotoliniu būdu ir paskui paspruko važiuojančiu motociklu. Sprogimas buvo toks smarkus, kad aplink išdegusį automobilį paliko didelę duobę. Už šį išpuolį atsakomybės niekas neprisiėmė. Į Egipto saugumo pajėgas kėsinamasi nuolat – ypač po to, kai šiauriniame Sinajaus pusiasalyje veikiantys islamistų kovotojai, save siejantys su grupuote „Islamo valstybė“ (IS), paragino bendražygius tęsti išpuolius prieš Egipto valdžią. Nuo demokratiškai išrinkto prezidento Mohammedo Mursi nuvertimo prieš dvejus metus Egipto kariuomenė priešinasi džihadistų sukilimui Sinajuje. Šie per atakas jau nužudė šimtus policininkų ir kareivių.
Skuba gauti Didžiosios Britanijos pilietybę
Artėjant referendumui dėl Didžiosios Britanijos ateities Europos Sąjungoje, tūkstančiai europiečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, skuba tapti šios šalies piliečiais. Žmonės baiminasi dėl savo ateities, jei britai nuspręstų išstoti iš Europos Sąjungos. Tuomet kiltų daugybė teisinių klausimų: kaip elgtis su šalyje šiuo metu esančiais imigrantais - ar jie turėtų grįžti į savo kilmės šalį, ar prašyti darbo vizų. Nerimauja ir apie du milijonus kitose Europos Sąjungos šalyse gyvenančių britų, kuriems taip pat tektų grįžti namo. Britanijoje pastaraisiais metais itin išplito euroskepticizmas. Britai nepatenkinti nepastovia ekonomine situacija bendroje rinkoje bei augančiais imigracijos mastais. Tačiau ekspertai įspėja, kad Britanijai atsiskyrus nuo Europos, susilpnėtų jos ekonomika, išaugtų grėsmė nacionaliniam saugumui bei sumažėtų finansavimas moksliniams tyrimams, kuris šiuo metu ateina iš Europos Sąjungos biudžeto. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pažadėjo referendumą dėl šalies ateities Europos Sąjungoje surengti vėliausiai 2017 metais.
Kur pasaulyje geriausia vieta gyventi?
Ar kada susimąstėte, kokie pasaulio miestai yra labiausiai tinkami gyventi? Miesto tinkamumui įtakos turi įvairūs aspektai: pragyvenimo lygis, gyventojų tankumas, saugumas, pavyzdžiui, teroristinės atakos. Taip 2015 m. populiarumo dėl protestų netekęs Honkongas laurus atidavė Melburnui, skelbia „The Economist“. Jis šlove dalinasi kartu su Viena, Vankuveriu, Torontu ir Adelaide. Šiuose miestuose vyrauja panašus pragyvenimo lygis, gyventojai mėgaujasi puikia infrastruktūra bei gera sveikatos sistema. O koks miestas mažiausiai tinkamas gyventi? Nenuostabu, kad tai – Damaskas, dėl pilietinio karo, vykstančio Sirijoje. Tinkamiausi gyvenimui miestai: Melburnas, Australija; Viena, Austrija; Vankuveris, Kanada; Torontas, Kanada; Adelaidė, Australija. Mažiausiai tinkami gyventi miestai: Damaskas, Sirija; Tripolis, Libija – dėl šalyje besitęsiančių neramumų; Lagosas, Nigerija – dėl per didelio gyventojų tankumo; Port Morsbis, Papua Naujoji Gvinėja – dėl prastos infrastruktūros ir didelio nusikalstamumo; Daka, Bangladešas – dėl sunkiai suvokiamo didumo eismo kamščių.
Graikiją pasiekė dar 21 tūkst. migrantų
Beveik 21 tūkst. pabėgėlių ir migrantų atvyko į krizės krečiamą Graikiją praeitą savaitę, o šis skaičius sudaro beveik pusę visų 2014 metais tą šalį pasiekusių atvykėlių, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. „Atvykėlių srautas pastarosiomis savaitėmis stabiliai didėjo“, – JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR atstovas Williamas Spindleris sakė žurnalistams Ženevoje. Pasak jo, nuo sausio į Graikiją atvyko jau per 160 tūkst. migrantų. Šiemet iki rugpjūčio 14 dienos Graikijos salas Egėjo jūra iš Turkijos pasiekė 158 456 pabėgėliai ir migrantai, o dar 1 716 į šalį pateko per sausumos sieną, informavo JT pabėgėlių reikalų agentūra. Vien per praėjusį mėnesį į Graikiją atvyko 50 242 migrantai – šis skaičius viršija skaičių migrantų, atvykusių į šalį per visus 2014 metus, sakė W.Spindleris. Daugiau nei aštuoni iš 10-ies yra pabėgėliai iš Sirijos, bėgantys nuo šalyje vykstančio pilietinio karo, sakė agentūros atstovas, afganai sudaro 14 procentų, o irakiečiai – tris procentus pabėgėlių srauto, todėl „didžioji dauguma atvykusiųjų atitinka reikalavimus pabėgėlių statusui gauti“.
